Tačiau ne visi žuvininkystės specialistai penkių milijonų litų vertės projektą laiko tinkama ungurių populiacijos gausinimo priemone. Manoma, jog tai greičiau „bomba po žemės ūkio ministro kėde“. Esą jeigu Kazys Starkevičius prieš pasirašydamas projektą neįsigilins į silpnąsias jo puses, tai taps pagrindu ministro rimtai paklausti, kodėl didžiulė pinigų suma buvo „išmesta į balą“?
Siekis
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos projektas Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje skirtas tam, kad būtų atkurti ungurių ištekliai Lietuvoje ir europinių ungurių areale. Manoma, jog projektas padės ne tik atkurti ir apsaugoti europinius ungurius Lietuvoje, bet ir sudarys sąlygas atlikti mokslinę jų stebėseną bei tyrimus. Iš Europos žuvininkystės fondo šiam projektui numatyta atseikėti daugiau kaip 4 mln. Lt, iš Lietuvos biudžeto – beveik milijoną.
Projektui įgyvendinti reikia įsigyti ungurių (paaugintų ir stiklinių stadijos), tam bus skirta maždaug pusė planuojamos paramos sumos. Tam tikras pinigų sumas teks išleisti ungurių ekspertiniam įvertinimui, karantinavimui, transportavimui iki paleidimo vietos, numatyta įsigyti specialią motorinę transporto priemonę, įveisiami unguriai bus ženklinami, atliekama jų stebėsena ir vertinimas.
Pirmajame etape Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyris (Kaišiadorių r.) bus pritaikytas unguriams perlaikyti, paauginti ir karantinuoti. Tuo metu bus įsigyta ir specializuota transporto priemonė gyvoms žuvims pervežti, šis padidinto pravažumo automobilis kainuos 231,7 tūkst. Lt, taip pat bus perkami paauginti europiniai unguriai. Antrajame ir trečiajame projekto etapuose numatoma pirkti stiklinio ungurio stadijos žuveles. Dalis bus paauginama Laukystos poskyrio recirkuliacinėje sistemoje. Paaugintus ungurius žadama įveisti 113-oje vandens telkinių.
Išlaidos
Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Mockus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad minėtame projekte begalė keistų, nemotyvuotų ir nepaaiškinamų išlaidų.
„Kai pradėjome nagrinėti projektui įgyvendinti numatytų pinigų paskirtį, paaiškėjo, kad tik pusė sumos bus išleista tiesiogiai unguriams įsigyti. Projektas iki galo nepatvirtintas, o pirkimai, atrodo, jau vykdomi. Klausimas – kodėl taip skubama? Kas po tuo slepiama? Perkami unguriai turi būti įvertinami, tuo tikslu du specialistai vyks į komandiruotes. Jų išlaidoms projekte numatyta per 12 tūkst. Lt, iš jų 6,5 tūkst. Lt – lėktuvo bilietams. Dar didesnės pinigų sumos bus skirtos transporto priemonėms, kurui įsigyti“, - sakė V. Mockus.
Net 231 tūkst. Lt skiriama padidinto pravažumo transporto priemonei pirkti, o kuro ši mašina sunaudos už 100 tūkst. Lt, lyg koks reaktyvinis lėktuvas. Be to, kuro numatyta ir kitoms transporto priemonėms, iš viso už degalus gali būti paklota apie 135 tūkst. Lt.
„Labai įdomus punktas – informacinis viešinimo renginys 70-iai dalyvių. Tai kainuos 20 tūkst. Lt, vienam žmogui skiriama apie 300 Lt. Vestuvės tiek nekainuoja. Numatytas ir dar vienas viešinimo renginys mažesniam dalyvių skaičiui, bus išleista dar 7 tūkst. Lt“, - išlaidų struktūra stebėjosi V.Mockus.
Apie trečdalį milijono „suvalgys“ ungurių išteklių valdymo plane numatyta mokslinė stebėsena ir vertinimas, ko ne tokią pat sumą – tyrimai, kad plano įgyvendinimas ir optimizavimas būtų užtikrinti. Išties įdomus punktas – tyrimai įgyvendinimui užtikrinti. Ar tai ne skambių žodžių žaismas?
„Ką jie tirs?“ – retoriškai klausė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Tyrimai
Dalį šių klausimų pateikėme Žuvininkystės tarnybos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausiajai specialistei Brigitai Kukonenko, kuri labai gerai išmano projekto niuansus. Paklausta, kokie darbai slepiasi po tyrimais, kurie užtikrins plano įgyvendinimą ir jo optimizavimą (tam bus išleista per 260 tūkst. Lt), B.Kukonenko patikino, kad tokių darbų ne vienas ir ne du.
„Įgyvendinimo taisyklėse numatytų išlaidų derinimo procesas iki žemės ūkio ministro įsakymo nebuvo paprastas – projektas ne kartą svarstytas ir derintas su Žuvininkystės departamento vadovais ir specialistais. Bus atliekami būtini, Europos Komisijos patvirtintame europinių ungurių (Anguilla anguilla L.) išteklių valdymo Lietuvoje plane numatyti tyrimai. Tarp tyrimų – sidabrinių ungurių mirtingumo migruojant Lietuvos vidaus vandenimis vertinimas naudojant telemetriją, hidroelektrinių turbinų poveikio vertinimas, įveisimo efektyvumo vertinimas, stebint įveistų ungurių išgyvenimą, apsikrėtimo parazitais ir kitų faktorių vertinimas“, - vardijo B. Kukonenko.
Kita įrašyta stambi suma (apie 300 tūkst. Lt) – europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plane numatytai mokslinei stebėsenai ir vertinimui. Žuvininkystės tarnybos atstovės teigimu, ši suma gerokai sumažės.
„Kadangi europiniai unguriai Žuvininkystės departamento iniciatyva įtraukti į nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą, tos išlaidos, derinant su NMA, bus perskirstytos, dalis tyrimų bus finansuojama iš minėtosios programos. Negalėčiau įvardyti konkrečių sumų, tačiau išlaidos pastebimai sumažės, nes tyrimų finansavimas negali būti dubliuojamas iš dviejų fondų“, - sakė tarnybos darbuotoja.
Kaip „Ūkininko patarėjui“ tvirtino V. Mockus, jau nupirkta paaugintų ungurių, nors projektas dar nėra galutinai patvirtintas.
„Europos Tarybos nurodyta, kokio ilgio europiniai unguriai gali būti naudojami įveisimui, todėl, neįsigijus ungurių iki liepos vidurio, jie nebeatitiks EK reglamente reikalaujamo ilgio ir tų darbų šiais metais atlikti nebegalėsime. Tenka tik apgailestauti, kad projektas dėl biurokratinių kliūčių negalėjo būti pradėtas ir yra toliau vilkinamas. Projekto įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos tik sausio 28 d., o nesant šių taisyklių tarnyba nevykdė su projekto veiklomis susijusių pirkimų“, - iš B. Kukonenko atsakymo taip ir negalime spręsti, ar unguriai nupirkti, ar dar ne.
Paprašyta papasakoti apie informacijos viešinimo renginį 70 dalyvių už 20 tūkst. Lt, pašnekovė sakė, kad jame bus aptariami projekto vykdymo rezultatai.
„Viešinimo renginys bus skirtas ne tik žuvininkystės specialistams, bet ir visuomeninių organizacijų atstovams. Renginį organizuoti bus patikėta tokias paslaugas teikiantiems profesionalams, tad 20 tūkst. Lt panaudosime maksimaliai tikslingai“, - atsakė B. Kukonenko.
Nuostolis
Visuotinai žinoma, kad stiklinių ungurių stadijos žuvelės nuostolingos veisti, mat tik viena iš dešimties išgyvena. Be to, neįmanoma atskirti tokių žuvelių lyties. Lietuvos vandenims reikalingos patelės, tačiau veislinės medžiagos pardavėjai dažniausiai suinteresuoti parduoti patinėlius.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys – asmuo, išmanantis žuvivaisos reikalus, be to, turintis žinoti ir numatomo įgyvendinti projekto reikalus. Kadangi didelė dalis projekto lėšų bus išleista vadinamiesiems stiklinukams pirkti, jo ir pasiteiravome, ar toks sumanymas ekonomiškai naudingas.
„Stiklinės stadijos unguriai perkami labai vėlai rudenį, žiemą ir pavasarį iki balandžio mėnesio, vėliau jie tampa nebe stiklinukais, nes plaukdami Golfo srove auga ir bręsta. Sudėtinga nuspręsti, ir mokslininkai negali atsakyti, ar naudingiausia įžuvinti stiklinukais, ar paaugusiais unguriukais.
Pavyzdžiui, jeigu kilogramas stiklinukų, kai jie pasiekia Anglijos, Prancūzijos krantus, kainuotų 500 EUR, tada jais įžuvinti apsimokėtų, nepriklausomai nuo to, koks lyčių santykis. Apie tai sprendžiu iš teorijos, nes praktikos Lietuvoje mažai kas turi. Jeigu jų kaina būtų arti 1000 EUR, tada pirkti stiklinukus neapsimokėtų. Perkant paaugintus, bet tokius, kokių reikia pagal lytį, reikėtų išsiaiškinti, kas augino iki šiol, kaip augino, rūšiavo ar nerūšiavo. Stadijoje iki 10 gramų patiną nuo patelės specialistas atskirs, tačiau kai reikia sverti šimtus tūkstančių, kiekvieno neapčiupinėsi. Veikia ir žmogiškumo faktorius. Jeigu firma viską darė sąžiningai, tvarkingai, įžuvinimo tikslu, tada galima vertinti palankiai. Bet jeigu firma pati augina ungurius pardavimui, ji žiūrės, kad jų įmonėje daugiau liktų patelių, nes jos greičiau pasiekia didesnį svorį. Norėdama atsikratyti patinėlių, tokia firma, laimėjusi konkursą, ir stengsis juos parduoti. Tai labai sudėtingi klausimai. Štai Kaliningrado srities žuvininkai mano, kad naudingiausia įžuvinti tarpine tarp stiklinukų ir paaugintų ungurių medžiaga“, - sakė V. Gečys.
Skyriaus vedėjas pridūrė, kad dėl vėluojančio projekto šiemet įsigyti stiklinukų ir juos dar paauginti nėra galimybių.
V. Gečio teiravomės ir apie padidinto pravažumo transporto priemonę – ar tokia technika reikalinga minėtam projektui įgyvendinti?
„Mašinos kainos nežinau, bet manau, kad 1-2 baseinų transporto priemonė su visa modernia įranga gali būti ir brangesnė. Kodėl reikalingas padidinto pravažumo transportas? Ne prie kiekvieno vandens telkinio yra tinkamas privažiavimas, vieno tilto mašina paprasčiausiai neprivažiuos iki vandens arba neįstengs išvažiuoti atgal. Kai visi keturi ratai varomieji, problemų neturėtų iškilti. Dabar turime seną mašiną, kurią kas mėnesį tenka remontuoti. Yra galimybė iš projekto lėšų įsigyti naują transporto priemonę, tuo reikia pasinaudoti“, - sakė V. Gečys.
Nerimas
Vis dėlto mūsų jau kalbinto Tarptautinės Baltijos eršketų augintojų asociacijos pirmininko V.Mockaus nerimas neapleidžia.
„Esu Lietuvos patriotas ir man ne vis tiek, kur nukeliauja mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigai. Toks projektas reikalingas, tik jį reikia protingai įvykdyti. Dabar iš jo pelnysis kažkas kitas, tik ne Lietuva. Jeigu toks projektas, koks yra dabar, praeis, tuo turėtų užsiimti labai rimtos specialiosios tarnybos. Žuvininkystės tarnybos valdininkai galvoja, kad jie yra dievai ir į mus, asociacijas, nekreipia dėmesio. O mūsų asociacijoje yra 12 mokslininkų iš viso pasaulio. Parodykite nors vieną mokslininką Žuvininkystės tarnyboje. Ten valdininkai, statybininkai ir vadybininkai. Žemės ūkio ministras gali nepasirašyti projekto, paliepti jį perdaryti. Susikviestų specialistus, išklausytų jų nuomonių, mes visada pasirengę jam padėti. K.Starkevičius – puikus, sąžiningas žmogus, tik dėl žuvininkystės problemų vingrybių gali būti apgautas“, - sakė V. Mockus.
Pašnekovas prisiminė prieš porą metų ministro K. Starkevičiaus panaikintą Žuvivaisos tyrimų centrą ir įsteigtą Žuvininkystės tarnybą, į kurią sugrįžo didžioji dalis panaikinto centro darbuotojų.
„Drakonas mirė – tegyvuoja drakonas. Vyrai ministerijoje 20 metų toje pačioje vietoje suleidę šaknis sėdi. Esu girdėjęs ir tokių frazių: ministrai keičiasi, o mes sėdime ir sėdėsime, atėję vadovai nieko nesupranta apie žuvininkystę ir mes juos mulkiname kaip norime. Ką čia ir bepridursi – visi galvoja, kad ministrai dėl pinigų plovimo kalti, tačiau tikroji korupcija prasideda nuo ministerijos valdininkų“, - savo nuogąstavimus ir perspėjimą išdėstė asociacijos pirmininkas V. Mockus.
Komentaras
„Ūkininko patarėjo“ redakcija paprašė AB ,,Išlaužo žuvis“ direktoriaus, Nacionalinės akvakultūros asociacijos tarybos nario Dariaus Svirskio iš praktinės pusės pakomentuoti kai kurias šiame rašinyje pareikštas projekto vykdytojų mintis.
„Teigiamai vertinu atsiradusią galimybę po 20 metų pertraukos Lietuvos vandenis vėl įžuvinti unguriais. Gerbiu Valdą Gečį kaip kolegą, tačiau pateiktu atveju su juo nenorėčiau sutikti.
Jeigu gerbiamas V. Gečys pirktų padidinto pravažumo transporto priemonę už savus pinigus, tai greičiausiai padarytų už perpus mažesnę kainą. Kadangi projekto trukmė tik treji metai, už numatytą sumą galima būtų įsigyti net penkias idealiai tam tinkančias padidinto pravažumo rusiškas dyzelines „Gazel“ markės mašinas. O gal pakaktų dabar Žuvininkystės tarnybos turimų bortinių visureigių. Su kasmet numatomu įsigyti kuro kiekiu, skirtu išvežioti po Lietuvos ežerus keletą šimtų kilogramų unguriukų, galima būtų bent kelis kartus apvažiuoti visą žemės rutulį.
Panašiai ir su unguriukais – norint pasiekti užsibrėžtą rezultatą, manau, pakaktų pusės projekte numatytos sumos. Kalbant apie žuvų įveisimą, mano turimomis žiniomis, stikliniai unguriukai, sugauti vėlų rudenį prie Europos vakarinių pakrančių, jau yra nebe lervutės. Laikomasi nuomonės, kad tuo metu sugautų patinų ir patelių santykis yra 70 ir 30, o tai nepalanku ežerams žuvinti. Tad nors ir pigesnių, stiklinių unguriukų tuo metu pirkti nevertėtų. Pavasariop jie patys išsirūšiuoja pagal lytį: jūroje palei krantą lieka beveik vien mažai augantys patinai, o jaunos ungurių patelės ir tik nedidelė dalis patinų keliauja į Prancūzijos, Anglijos, Olandijos upes.
Keliolika kilometrų nuo upių žiočių žuvys gaudomos ir parduodamos, tada unguriukus ir reikėtų pirkti. Nesvarbu, kad tada jie du ar net tris kartus brangesni už rudeninius – tai jau išrūšiuota, tinkama frakcija, be to, unguriukai puikiai sugeba natūraliai maitintis ir saugotis priešų. Atkrinta ir išpūstų jų perlaikymo pajėgumų būtinybė, juos galima pakeisti keliais paprastesniais ir kelis kartus pigesniais baseinais, iš kurių unguriukai turėtų kuo greičiau keliauti į ežerus, kad neprarastų savo įgūdžių. Tokių unguriukų išeiga būtų net kelis kartus didesnė, negu pirktų rudenį ir perlaikytų.
Net ir turintys patirties ungurių augintojai per tokį, kaip numatyta projekte, 3-4 mėnesių perlaikymo laikotarpį neretai patiria nemažų nuostolių, o čia pirmas blynas. Yra ir kitų pavojų. Nepamirškime žmogiškojo faktoriaus – lietuviško mentaliteto, dėl kurio per ilgesnį laikotarpį iš valstybinės įmonės galėtų „išgaruoti“ kur kas daugiau unguriukų, nei per trumpą laiką. Juk sunku neįgudusiai stebėtojo akiai pasakyti, ar ten milijonas, ar tik, sakykime, trys šimtai tūkstančių vienetų. O jeigu jau pavyktų iki ežerų atvežti ir suleisti per žiemą atpratusius natūraliai maitintis ir priešų saugotis unguriukus, jiems išlikti būtų kur kas sunkiau, nei Prancūzijos upėse prieš kelias dienas sugautiems ir įgūdžių dar nepraradusiems. Panašiai būtų ir perkant paaugintus. Jie turėtų ilgai mokytis susirasti maisto, atskirti priešą nuo šėriko.
Gerbiamas V. Gečys teisingai pastebi, kad pigiai įsigyti būtų galima nebent paaugintų ir išrūšiuotų, bet mažai vertingų ungurių patinėlių. Patelės pagal valstybinių pirkimų tvarką būtų „neįkandamos“.
Numatytas unguriukų ženklinimas ir moksliniai tyrimai, jeigu projektas užsibaigs 2013 metais, netenka prasmės. Mokslininkų konsultacijos mūsų sąlygomis galėtų būti bent dešimt kartų pigesnės. Projektą, kaip jis dabar parengtas, galima būtų palaiminti tik tuo atveju, jeigu jis būtų traktuojamas kaip parama Žuvininkystės tarnybai, siekiančiai išgyventi sunkmetį ir persitvarkyti. Tokios, kokia dabar yra Žuvininkystės tarnyba, nelabai vykusiai pertvarkyto prieštaringai vertinamo Žuvivaisos tyrimų centro veiklos perėmėja, ateityje, manyčiau, turėtų nebelikti“.