Ruošiausi trečiadieniui, birželio 29 dienai. Lygiai prieš 60 metų šią dieną vokietis J.Ratzingeris kartu su kone 40 vyrų gavo kunigystės šventimus. Man pasirodė, kad tai labai svarbi sukaktis. Pirmiausia todėl, kad tiek metų nepasprukti nuo pasirinkto kelio atrodo neįmanoma. Tas skaičiukas kaip koks gelbėjimosi ratas milžinišku tempu besikeičiančio pasaulio sūkuryje. „Likti prie pirmojo savo pasirinkimo įmanoma, - liudija jis. - Tai nėra utopija, bet realus kasdienio darbo rezultatas.“
Kita priežastis – popiežiaus vaidmuo. Jis yra Romos katalikų bažnyčios, kuriai pagal praėjusių metų duomenis priklausė 1,18 milijardo narių, galva. Taip ir norisi pasakyti: „Tėtuk, tu nė nenutuoki, koks esi mums svarbus.“
Jei popiežius švenčia savo kunigystės 60-metį, yra kupinas džiaugsmo dėl šios sukakties, tai ir paprastiems pasauliečiams tai gali tapti įkvėpimu – daugelis pamiršta savo vestuvių metines, vien dėl tradicijos, įpročio švenčia vaikų gimtadienius ir panašias šeimos šventes. O juk asmuo nuolat turėtų būti dėmesio centre.
Neturiu įrodymų ar liudijimų, kad popiežiui nusispjauti ant asmeninės sukakties. Anaiptol. Manau, nebent silpstantis kūnas ar rūpesčiai, susiję su mylima bažnyčia, galėtų temdyti popiežiaus džiaugsmą dėl kunigystės. Tą dieną prieš 60 metų jis yra pavadinęs svarbiausia savo gyvenime. Tikiu, kad net jei skamba deklaratyviai, tai nėra vien tušti žodžiai.
Vis dėlto iš gana padrikos komunikacijos gali susidaryti visai kitoks įspūdis. Iki trečiadienio, internetinės paieškos sistemose suvedus popiežiaus vardą ir skaičių 60, keli pirmi tekstai buvo kvietimai jungtis į tarptautinę akciją – dovanoti popiežiui 60 valandų adoracijos – tylios maldos priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Joje dalyvavo ir kelios Lietuvos parapijos.
Oficialioje Vatikano interneto svetainėje buvo sukurta atskira skiltis jubiliejui. Joje savaitės pradžioje galėjai rasti publikuojamą popiežiaus kalbą, pasakytą 2006 metais Švč.Mergelės Marijos ir šv.Korbinijaus katedroje Freizinge, Vokietijoje, kur prieš 60 metų būsimas popiežius gavo kunigystės sakramentą.
Tačiau apie konkrečius planus, kaip popiežius minės šią datą, kokia ji jam, ką reiškia, informacijos iki pat trečiadienio popietės nebuvo. Galbūt nemoku ieškoti, neprieinu prie Vatikano informacijos? Jei taip, ateityje šią problemą išspręs trečiadienį oficialiai atidarytas Vatikano naujienų portalas news.va.
Bet manau, kad ne tik čia šuo pakastas. Labai norėčiau, kad popiežiaus šventė būtų buvusi ir mano, mūsų visų šventė. Mums bažnyčioje vis dar pritrūksta laiko žmogui, pirmiausia, sau pačiam. Popiežius – ne išimtis. Esu tikra, kad pats Dievas norėtų, kad popiežius retsykiais jo vardu būtų viso pasaulio dėmesio centre. Ir ne tik dėl skandalų, bet ir dėl asmeninių sukakčių ar veiklos, savybių. Kaip, tarkime, buvo Jonas Paulius II.
Nenoriu pasakyti, kad popiežius Benediktas XVI sąmoningai slėpė informaciją, nenorėjo viešintis ar užsidaryti nuo tikinčiųjų. Tik noriu pasakyti, kad kaip Romos katalikė norėjau apie „savo“ popiežių žinoti daugiau.