Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ finansuojami tradicinių amatų centrų įkūrimo ar plėtros projektai.
Žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtinta 16 tradicinių amatų centrų. Penki iš jų - Šiaulių, Kelmės, Anykščių, Prienų ir Plungės rajonų – jau pradėjo statybos bei rekonstrukcijos darbus, o vienuolika likusiųjų - Utenos, Biržų, Panevėžio, Kretingos, Ukmergės, Zarasų, Molėtų, Šilutės, Varėnos, Alytaus ir Rokiškio – šiemet pradės įgyvendinti projektus.
Papildomai numatyta paremti Vidurio Lietuvos ir Vilniaus krašte amatų centrų įkūrimą.
Amatininkas puošia miestą
Kelmės tradicinių amatų centre darbuojasi sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo drožybos amato puoselėtojas Valdas Bandza. Patyrusio amatininko darbus noriai perka žmones, kitus – amatininkas dovanoja savo gimtam miestui Kelmei.
Kelmiškius prie knygyno pasitinka V.Bandzos skulptūra skaitytojas su atversta knyga, prie bibliotekos – skaitytoja, o prieš ligoninę – nutūpęs Vilties angelas.
Rengiamos akmentašių dirbtuvės
Kelmiškių akmentašių tradicija susirinkti į simpoziumus prasidėjo 2004-aisiais, o dabar reguliariai vyksta kas dveji metai. Į juos susirenka ne tik kelmiškiai, bet žinomi skulptoriai iš Šiaulių regiono ir visos Lietuvos. Šių simpoziumų rezultatas – Kelmę puošiančios 23 skulptūros.
Simboliška, jog pirmojo simpoziumo vieta patikėjimo teise vėliau buvo perduota Kelmės kultūros centrui. O šis buvusioje gręžinio teritorijoje jau rengia akmentašių dirbtuves.
„Anksčiau su savo akmenimis glausdavausi tai pas vieną, tai pas kitą akmenkalį – neturėjau patalpų dirbtuvėms“,- nauja darbo vieta džiaugiasi Kelmės akmentašys V. Bandza.
Rengia kanklių kursus
Kelmės tradicinių amatų centras gali pasigirti ne tik akmentašiais, bet ir kitais tradiciniais amatininkais bei jų tautinio paveldo sertifikatą turinčiais darbais - Mečislovo Ežerskio drožtomis originaliomis lazdomis, Kornelijos Lopetienės iš šiaudų pintais dirbiniais, Onos Butvilienės lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių audiniais, Jolantos Gečienės riešinėmis, Dalios Tolienės kepama duona, Arvydo Mažiuko lipdytomis ir lietomis žvakėms ir kitais tautinio paveldo sertifikatus turinčiais liaudies meistrais.
Kelmės folkloristai, kanklininkai ir amatininkai turi tradiciją kasmet liepos pirmąjį antradienį susirinkti į Kelmę - į etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursus. „Šįmet rinksimės 24 kartą, kiti metai - jubiliejiniai“, - sakė Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.
Kultūros centro vadovas džiaugiasi atsiradusiomis finansinėmis galimybės rekonstruoti dvaro rūsius etnokultūros puoselėtojų poreikiams. Juose gera akustika, tačiau didelė drėgmė ir patalpos nepritaikytos naudojimui.
Galimybės rekonstruoti Kelmės dvaro rūsius atėjo su Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa. Pagal jos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ kelmiškių parengtas projektas, kuriuo numatyta rekonstruoti dvaro rūsius bei sutvarkyti akmentašių teritoriją, tapo vienu iš penkių šalies remiamų tradicinių amatų centrų.
Sąlygos – ir mokyti amato
Kelmės matų centras įkurtas, siekiant atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etninės kultūros, architektūrinę vertę turinčius paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus, puoselėti tradicinių amatų technologijas.
Amatų centrai ne tik sudaro puikias sąlygas tradiciniams amatininkams pristatyti ir prekiauti tautinio paveldo produktais, bet ir mokyti kitus, vykdyti edukacines programas bei kuo plačiau skleisti savo žinias ir įgytą patirtį.
Pasak A.Arlausko, Kelmės Tradicinių amatų centre viskas bus pritaikyta ir sutvarkyta taip, kad etnomuzikavimo ir instrumentų gamybos, kulinarijos, molio, drožybos ir kitų tradicinių amatų seminarai galėtų vykti visus metus: ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Finansuoja 90 procentų
Pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ finansuojama net 90 proc. visų projekte numatytų ir finansuoti tinkamų išlaidų. Savivaldybei prie vykdomo projekto „Kelmės Tradicinių amatų centro įkūrimas ir plėtra“ reikėjo 10 proc. projekto vertės įnešti turtu – patalpomis ir žemės sklypu. Visos kitos išlaidos dengiamos priemonei skirta parama.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal priemonę - 690 560 Lt.
ŽŪM 2010 metais tradicinių amatų kūrimui ir plėtrai buvo skyrusi apie 3,5 mln. litų paramos lėšų.
Dar apie 8 mln.litų šįmet skirta likusių 11 savivaldybių projektams finansuoti. Jų projektinius pasiūlymus ministerija taip pat yra palaiminusi, šiuo metu jos jau gali teikti paraiškas paramai.
Papildomai paramos lėšų ŽŪM skyrė Vilniaus krašto ir Vidurio Lietuvos tradicinių amatų centrų kūrimui. Pagal šią veiklos sritį numatytas tradicinių amatų centrų kūrimas kiekviename regione pagal tam kraštui būdingus tradicinius amatus, kurie padėtų išsaugoti jų įvairovę, užtikrintų tolygų amatų centrų regioninį pasiskirstymą „Vilniaus ir Vidurio Lietuvos regionuose nėra tradicinių amatų centrų, tad labai norėtume, kad jie ten atsirastų“, - sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymų skyriaus vedėja Elena Petrošienė.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.