Rinka tiesiog laukia
Kretingos rajone, pasak savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Žanetos Seniūnienės, yra tik 4700 karvių, kurios pasklidusios mažuose ūkiuose. Kaimyniniuose rajonuose, kad ir Skuodo, jų laikoma kone dvigubai daugiau.
Menkoką pieno gamybą lemia rajono geografinė padėtis: kaimo žmonėms dažnai atrodo patraukliau dirbti kurortuose ar uostamiestyje nei užsiimti žemės ūkio gamyba.
Specialistės įsitikinimu, ir maži ūkiai, juolab kad čia pat išsidėstę svarbiausi šalies kurortai, gali užtikrinti pakankamai gerą pragyvenimą. Miestų gyventojai labai domisi natūraliais mažų ūkių produktais, turguje mieliau renkasi pažįstamą ūkininką, kuriuo pasitiki.
Rinka tiesiog laukia kooperatyvo, kuris užsiimtų ne tik pieno supirkimu, bet ir perdirbimu.
Kretingos rajone veikia Imbarės bendruomenės smulkiųjų pieno gamintojų kooperatinė žemės ūkio bendrovė „Pieno banga“, kuriame yra dvidešimt narių. Kooperatyvo nariai bendromis jėgomis užtikrina aukštesnę pieno kokybę, išsikovojo geresnę žaliavinio pieno supirkimo kainą.
Norėtų žengti ir toliau – investuoti į kooperatyvo plėtrą bei perdirbimą, tačiau kol kas nelabai drįsta.
Padrąsinantis pavyzdys – čia pat
Kaimyniniame Plungės rajone jau dešimtmetį gyvuojantis pieno gamintojų kooperatyvas „Pieno gėlė“, savo veiklą pradėjęs vos nuo dvidešimties narių, šiandien telkia apie 500 ūkininkų ir sumaniai naudojasi KPP parama.
Prieš keletą metų, pasitelkdami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities paramą, kooperatyvo nariai įgyvendino projektą „Žaliavinio pieno rinkodaros gerinimas“. Investicinio projekto vertė siekia net pusantro milijono litų.
Su ES bei šalies biudžeto parama, pridėję ir savo lėšų (paramos intensyvumas siekė 40 proc.), plungiškiai įsigijo naujus didelės talpos pienovežius, patobulino pieno surinkimo stotį.
„Geras transportas mums labai svarbus. Įsigijus naujus pienvežius, sumažėjo pieno transportavimo sąnaudos. Senas mašinas dažnai reikėjo remontuoti, o šviežias pienas negali laukti. Dabar turime 3 sukomplektuotus pienvežius, kurių kiekvienas gali vežti apie 25 tonas žaliavos“, - sako kooperatyvo vadovas Jonas Kuzminskas. Šis kooperatyvas turi per dvidešimt pieno supirkimo punktų, o pas į stambesnių ūkininkų pieno fermas vyksta pienvežiai.
Kooperatyvui priklausantys pieno gamintojai noriai modernizuoja, plečia ūkius pasinaudodami KPP priemone “Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Vien tik šiemet paraiškas yra pateikę apie dvidešimt „Pieno gėlės“ kooperatyvo narių.
Siekia apginti smulkiuosius
„Lygiaverčiais rinkos dalyviais ūkininkai, ypač smulkieji, gali tapti tik susijungę į kooperatyvus“, - pastebi Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.
Siekiant apginti bei padrąsinti smulkiuosius pieno gamintojus, šiemet kooperatyvams ir jų nariams KPP paramos įgyvendinimo taisyklėse numatyta kai kurių lengvatų.
Kooperatyvams ir jų nariams numatyta pirmenybė gauti paramą pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (atitinkamai septintasis ir šeštasis pirmumo kriterijus, kurių iš viso yra devyni).
Prioritetas žemės ūkio kooperatyvams teikiamas ir pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara” (antrasis pagal svarbą kriterijus, kurių iš viso šeši). Kooperatyvams, siekiantiems finansavimo pagal šią priemonę, numatyta ir daugiau lengvatų. Pvz., pieno kooperatyvai, skirtingai nei kiti pareiškėjai, paramos pagal šią priemonę gali siekti naujiems pieno perdirbimo gamybiniams vienetams statyti.
Kooperatyvų nariams numatyta pirmumo teisė ir į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pusiau natūrinis ūkininkavimas”, „Miškų ekonominės vertės didinimas”.