„Atsakymas yra vienareikšmis, galiu tą pasakyti ir kaip
teisingumo ministras, ir kaip buvęs teisės teorijos dėstytojas.
Europos Komisija savo sprendimu suteikė Lietuvai galimybę pratęsti
pereinamąjį laikotarpį. Ta galimybe Lietuva nepasinaudojo“, -
ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, specialus konstitucinis įstatymas numatė, kad
žemės sklypai užsienio piliečiams negali būti parduodami
septynerius metu nuo Lietuvos įstojimo į ES. Šis draudimas baigėsi
šių metų gegužės 1-ąją.
„Jeigu manoma, kad reikia toliau riboti užsieniečiams galimybę
parduoti žemę, reikia pakeisti konstitucinį įstatymą. Priešingu
atveju Seimas gali balsuoti, kad juoda yra balta, o balta yra juoda,
bet tai nepakeis esmės“, - pareiškė ministras.
Konstituciniame įstatyme numatyta, kad užsieniečiai žemės
Lietuvoje negalės įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio
paskirties žemės, kol nesibaigė Lietuvos stojimo į Europos
Sąjungą (ES) sutartyje apibrėžtas septynerių metų pereinamasis
laikotarpis.
„Ne iki pereinamojo laikotarpio pabaigos konstitucinis įstatymas
suteikė išimtį, bet septyneriems metams, jie baigėsi gegužės 1
dieną“, - teigė R.Šimašius.
Jis tvirtino, kad susidariusi padėtis paaiškėjo gegužės
pradžioje, kai į Teisingumo ministeriją kreipėsi Notarų rūmai,
klausdami, ar teisingai supranta galiojančius teisės aktus, kad jau
galima užsieniečiams parduoti žemę. Apie tai buvo informuota ir
Vyriausybė.
Tuo metu premjeras A.Kubilius teigė esąs įsitikinęs, kad
galioja ta konstitucinio įstatymo nuostata, kurioje sakoma, jog
galioja tik tos įstatymo nuostatos, kurios neprieštarauja Lietuvos
stojimo į ES sutarčiai. Šioje sutartyje numatytas pereinamasis
septynerių metų laikotarpis su galimybe jį pratęsti trejiems
metams.
„Mano įsitikinimu, šis straipsnis išsprendžia daug problemų.
Bet jeigu yra neaiškumų, Seimo pareiškimas ir papildomi veiksmai
gali būti padaryti. Svarbiausia, kad politinė valia buvo
išreikšta, kad papildomo laikotarpio tikrai reikia, ir toks
pereinamasis laikotarpis, kaip numatyta ES sutartyje, papildomai buvo
suteiktas“, - ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Tokios pat pozicijos laikosi ir žemės ūkio ministras Kazys
Starkevičius.
Anot jo, minėtu klausimu išsiskyrė teisininkų nuomonės.
„Nacionalinėje teisėje pereinamąjį laikotarpį reglamentuoja
konstitucinis įstatymas. ES sutartyje buvo numatyta formulė „7 plius
3“, mes pasinaudojome ta teise ir kreipėmės, kad ES pratęstų
pereinamąjį laikotarpį, ir ji savo aktais pratęsė. Ir šios
grupės teisininkų nuomone, galioja ta dalis, kad nereikia“, - sakė
žemės ūkio ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad šį klausimą iškėlė Notarų
rūmai.
„Kas gali paneigti, kad atėjo geri sandoriai“, - svarstė
K.Starkevičius.
Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti rezoliucijos projektą,
kuriuo norima pabrėžti, jog užsieniečiams dar trejus metus
draudžiama pirkti žemės ūkio paskirties žemę.
Europos Komisija (EK) šių metų balandį leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę.
Laikotarpis pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų
grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva buvo išsiderėjusi
septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo
užsieniečiams - jis baigėsi šių metų balandžio 30 dieną.