Dar ir šiandien miškininkai tebegyvena pažeistų teritorijų tvarkymo rūpesčiais, kuriuos kiek palengvina Europos Sąjungos (ES) skiriama parama.
Didžiausi nuostoliai – išversti pusamžiai medynai
Skaičiuojama, kad pernykštis škvalas Lietuvos miškams padarė per 30 milijonų litų žalos. Tokių didelių nuostolių dėl gamtos stichijų šalyje nebūta bent pastarąjį pusšimtį metų. Nieko panašaus į vasarinę vėtrą neprisimena ir Sergejus Lavrenovas. Varėnoje įsikūrusios bendrovės „Dzūkijos miškas“ direktorius miškininkystei pasakoja, kad per jo darbo metus taip stipriai miškas pažeistas buvo pirmą kartą.
„Medžiai buvo išvartyti taip, kad mišku nebuvo įmanoma praeiti, nebent laipiotum per 2-3 metrų aukščio gulinčius kamienus“,- apie škvalo padarinius pasakoja S. Lavrenovas. Pasak jo, liūdniausia, kad labiausiai nukentėjo pusamžiai medynai, kurie galėjo augti dar bent 30 metų. Į tokius medžius jau buvo įdėta dešimtis metų darbo.
Tam, kad miškai užaugtų tokie, kokie buvo prieš vėtrą, prireiks dar dešimčių metų. O kol kas miškininkai tebetvarko teritorijas ir ruošia dirvą naujiems sodinukams. Šiuos miško tvarkymo ir atkūrimo nuostolius miškų savininkams bei valdytojams kompensuoja ES parama, skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”. Daugelis labiausiai nukentėjusių nuo vėtros jau kreipėsi paramos pagal šią priemonę, jau skirstomos ir paramos lėšos.
Parama ir gaisro, ir potvynio atveju
Parama pagal minėtą priemonę skiriama ir privačių miškų savininkams, ir valstybinių plotų valdytojams, jei tik pripažįstama, kad miškas buvo pažeistas stichinės nelaimės. Tokiu miškas laikomas, kai dėl vėjo, sausros, sniego, lijundros, potvynio ir kitų abiotinių veiksnių, taip pat ligų, miško kenkėjų ir gaisrų yra sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių. Nukentėjusio miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro.
Pretenduojantis į paramą miško savininkas turi kuo skubiau pranešti apie stichijos pažeistą mišką teritorinei urėdijai, kur bus suteikta tai patvirtinanti pažyma. Vėliau svarbu parengti miško atkūrimo projektą ir jame numatyti visus miško sutvarkymo ir atsodinimo darbus bei apsaugos priemones. Tokius projektus rengia ir tvirtina miškų urėdijų specialistai. Galiausiai savininkas pildo paramos paraišką.
Išmokų galima tikėtis pažeisto miško ploto sutvarkymo ir išvalymo darbams, sodmenims įsigyti ir jiems transportuoti, dirvai paruošti, sodinimo darbams, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms įsigyti. Paraiškas renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 345 280 litų Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui reikalingą dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų valdytojai.
Apie paramą sužinojo po Prezidentės vizito
Sergejus Lavrenovas paramos miškui tvarkyti kreipėsi vos apie ją sužinojęs. „Praėjus vos kelioms dienoms po vėtros, labiausiai pažeistose teritorijose apsilankiusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš karto pranešė, kad bus teikiama parama šiems miškams tvarkyti. Tada iš karto ir pradėjome domėtis, kada ir kaip į šią paramą bus galima pretenduoti“,- pasakoja miškininkas. Jo pateiktam miško atkūrimo projektui skirta 40 788 Lt parama.
Šiuo metu S. Lavrenovo prižiūrimame miške jau išvalyti pažeisti plotai ir išvežtos nugenėtos šakos. Rudenį planuojama paruošti dirvą, o kitais metais jau bus atsodinamas miškas. Paramą miškų tvarkymui ir atkūrimui gaunantys pareiškėjai įsipareigoja pažeistą mišką atkurti per trejus metus. Tačiau S. Lavrenovas nusiteikęs optimistiškiau – jis tikisi, kad viską sutvarkyti pavyks per dvejus.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sekti S. Lavrenovo pavyzdžiu kviečia ir kitus nukentėjusiuosius nuo stichijų. „ES parama stichijos nusiaubtam Lietuvos miškui – didelė paspirtis, todėl labai tikimės, kad miškų savininkai aktyviau jos sieks”, – miško savininkus ir valdytojus ragina Karolis Gineika, ŽŪM kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Pasak ŽŪM atstovo, paramai reikalingų dokumentų nėra daug: urėdijos pažyma apie miško ploto pažeidimą, patvirtintas miško atkūrimo projektas ir paraiška paramai gauti. „Svarbiausia suvokti, kad ši parama – labai parankus dalykas, kitaip pažeistą mišką atsodinti teks vien savo lėšomis”, – primena K.Gineika.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija.