Lietuva – ne Rusija. Vyriausybės rūmuose kunigaikščių lyg ir nepastebėta. Tačiau norinčių pelnyti tikrojo slaptojo patarėjo titulą čia tikrai nestinga.
Antai paprastu patarėju įdarbintas V.Valentinavičius nerte neriasi iš kailio norėdamas pakilti rangų lentelėje.
Pernai jis viesulu įlėkė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę ir pareikalavo atnešti vadinamąją mailiaus bylą. Net nebaigtą tirti! Juk joje buvo minimi ir įtakingi konservatoriai.
Valdantiesiems nutarus versti iš posto FNTT vadovą R.Boreiką, patarėjas buvo komisijoje, nusprendusioje, kad ši tarnyba blogai kovoja su kontrabanda.
Apie tai, kad FNTT priedermės – visai kitos, V.Valentinavičius net neužsiminė. Užtat nepamiršo paties R.Boreikos pakrikštyti kone kontrabandininku. Ir dar nurodė, kad jo pavaduotojas pakeisti viršininko negali. Suprask – ne savas.
Tačiau slaptasis patarėjas turi dirbti ir paslapčia. V.Valentinavičius stengėsi: kuždėjo į ausį JAV ambasadorei, kad reikia išversti iš kėdės konservatoriams nepatinkantį Lietuvos radijo ir televizijos vadovą A.Siaurusevičių, tik kol kas nėra kaip.
Čia pilkasis kardinolas ir įkliuvo: jam net nešovė į galvą, kad šnibždesiai bus ne tik atraportuoti Vašingtonui, bet ir paviešinti visam pasauliui.
Kol kas patarėjui nė plaukas nuo galvos nenukrito. Tačiau V.Valentinavičius kautynėse dėl tikrojo slaptojo patarėjo regalijų turi rimtą konkurentą – Vyriausybės kanclerį D.Matulionį, kuris sugebėjo nustatyti, kad dėl žemės ūkio bendrovės reikalų visus teismus prapylusi šeima iš tikrųjų yra teisi, o teisti reikia jos konkurentus.
Žodžiu, į ką Vyriausybės dvare reikia kreiptis „Jūsų aukščiausioji prakilnybe”, kol kas lieka neaišku. Tik ne į premjerą A.Kubilių, nes už jį sprendžia kandidatai į tikruosius slaptuosius patarėjus.