Žiūrėkite reportažą.
JAV diplomatijos vadovė sakė, kad Vašingtono parama atominei
energetikai Baltarusijoje yra „abstrakti“, ir paragino Baltarusiją
konsultuotis su Lietuva dėl planuojamos jėgainės vietos, kuri nuo
Vilniaus nutolusi vos 50 kilometrų.
„Jei Baltarusija plėtos elektrinės idėją, tarptautinė
bendrija turėtų reikalauti aukščiausių skaidrumo ir saugumo
standartų“, - spaudos konferencijoje sakė H.Clinton.
„Nors Baltarusija, kaip ir bet kuri kita šalis, turi teisę
naudoti civilinę branduolinę energiją, mes labai rūpinamės
saugumu. Bet kuri elektrinė turėtų veikti pagal
TATENA standartus“, - sakė H.Clinton.
„Bet kokia parama, kurią girdėjote iš mūsų, yra abstrakti,
nes ji priklauso nuo visų paminėtų sąlygų“, - pridūrė
JAV valstybės sekretorė.
Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad juos nemaloniai nustebino
anksčiau JAV išsakyta parama Baltarusijos planams statyti atominę
elektrinę. Jėgainė planuojama vos 50 kilometrų nuo Lietuvos
sostinės, o Lietuvos pareigūnai sako, kad ji neatitinka saugumo
standartų.
„Raginame, kad dėl vietos, kuri yra problematiška Lietuvai,
būtų surengtos konsultacijos“, - kalbėjo H.Clinton.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu po
susitikimo sakė, kad H.Clinton puikiai supranta Lietuvos
nuogąstavimus dėl saugumo planuojamose atominėse elektrinėse
kaimyninėse šalyse.
„Kalbėjomės apie kaimyninių šalių norus statytis elektrines
atomines aplink Lietuvą, apie tai, kad būtina užtikrinti atominės
energetinės saugumą ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), bet
ir už jos ribų. Išgirdau pilną sekretorės palaikymą ir
supratimą“, - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius penktadienį žurnalistams
minėjo, jog šią savaitę susitiko su JAV kongreso delegacija, kuri
taip pat palaiko Lietuvos susirūpinimą Baltarusijos pasirinkta
atominės elektrinės statybų vieta.
„Trečiadienį man teko susitikti su JAV kongreso delegacija,
kuriai vadovavo vienas iš kongreso lyderių, Užsienio reikalų
komiteto pirmininkas, kuris kartu su kitais kongreso nariais yra
pasirašęs laišką tai pačiai sekretorei H.Clinton, kuriame
reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos atominė
elektrinė, jei būtų statoma Astrave, būtų pavojingai arti
Lietuvos sostinės“, - po susitikimo su H.Clinton Vyriausybėje
žurnalistams sakė A.Kubilius.
Dar viena atominė elektrinė, kurią kritikuoja Lietuva, gali
būti pastatyta Rusijos Karaliaučiaus srityje. Premjeras teigė, jog
vertinant abiejų atominių statybas, reikia pastebėti, jog darbai
vis atidedami.
„Pastaruoju metu mes matome vieną tendenciją, kad anksčiau
skelbti terminai kokių nors tarpinių darbų yra nuolat nukeliami.
Noriu priminti, kad prieš keletą mėnesių buvo skelbiama, kad
Baltarusijos vadovybė birželį pasirašys su Rusija sutartį dėl
Astravo elektrinės finansavimo, o birželis baigėsi. Kaliningrade
balandžio mėnesį buvo žadama pradėti betonuoti pamatą
reaktoriui, dabar jau žadama tai pradėti daryti rugpjūtį“, -
teigė A.Kubilius.
Anot Lietuvos Vyriausybės vadovo, Europos Sąjunga taip pat yra
pareikalavusi, kad šalia bendrijos sienų statomos elektrinės turi
praeiti vadinamuosius patikimumo testus (angl. - stress tests).
„Kiek žinau, ir Rusija, ir Baltarusija yra pasižadėjusios, kad
tokius patikimumo testus jos savo planuojamoms elektrinėms taip pat
atliks. Bet bet kuriuo atveju mūsų netenkina pati vieta -
keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus - mes manome, kad vieta
pasirinkta visiškai netinkama“, - sakė premjeras.
Anot Lietuvos premjero, „pažadų“ dėl Baltarusijos atominės H.Clinton neišsakė.
„Pažadais tokio rango lyderiai nesidalija, jie daro darbus“, -
sakė A.Kubilius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis penktadienį sėkme pavadino Europos Sąjungos
kaimynystės politiką, tačiau pripažino, jog galingiausi
demokratiški tarptautinės politikos veikėjai - ES ir JAV - dar
nerado efektyvaus sprendimo, kaip autoritarinę Baltarusiją nukreipti
demokratijos keliu.
„Vienareikšmio atsakymo, kaip efektyviausiai veikti kartu remiant
opoziciją ir išlaikant suverenitetą, pasaulyje dar nesugalvota.
Tačiau tai nereiškia, kad mes turime liautis galvoję apie tai ir
bandyti įvairius būdus, kaip Baltarusijos žmones išvaduoti iš
diktatorystės“, - penktadienį Vilniuje vykstančioje Demokratijų
bendrijos ministrų konferencijoje žurnalistams sakė A.Ažubalis.
„JAV ir ES yra strateginiai partneriai, taip kad ir politika yra
daugiau mažiau panaši. Tai, kad 16 metų šie du partneriai nerado
efektyviausio būdo, kaip pasipriešinti žmogaus teisių pažeidimams
Baltarusijoje, rodo, kad nėra lengvas klausimas“, - kalbėjo Lietuvos
užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pasak jo, ES lygių veiksmų Baltarusijos atžvilgiu imsis
bendrai, nes „atskiri išsišokimai į vieną ar kitą pusę nieko
gero neduoda“.
A.Ažubalis taip pat paragino baltarusius išlikti vieningus.
„Likite vieningi ir išnaudokite visas galimybes apšviesti
likusią tautos dalį. Nebijokite, esate drąsūs žmonės. (...) Mes
šiandien esame laisvi todėl, kad turėjome drąsių žmonių, kurie
nebijojo, išėjo į gatves ir nugalėjo“, - sakė ministras.
Kartu jis ragino ES kaimynystės politikoje ieškoti teigiamų
dalykų.
„ES kaimynystės politika yra sėkmė. Kodėl? Pateiksiu vieną
paprastą pavyzdį: jeigu metų pabaigoje Ukraina pasirašys gilią
visa apimančią laisvos prekybos sutartį su ES, tai reikš, kad
valstybės, didesnė už Prancūziją, tampa (...) bendra mūsų
ekonomine erdve“, - teigė A.Ažubalis.
Jo teigimu, Moldova taip pat juda panašios sutarties ir „iki,
pasakyčiau labai drąsiai, bevizio režimo“ su ES link.
Pirmininkavimą Demokratijų bendrijai iš Lietuvos perėmusios
Mongolijos prezidentas Tsakhijaginas Elbegdoržas Vilniuje taip pat
atkreipė dėmesį į situaciją Baltarusijoje.
„Neteisinga, kad kovojant dėl prezidento posto vienas tampa
prezidentu, o kiti atsiduria kalėjime. Tai neteisinga, aš to
nesuprantu. Aš džiaugiuosi, kad galiu tarnauti savo šaliai laisvu
mūsų žmonių pasirinkimu. Mano oponentai vaikšto, gyvena, yra
laisvi ir reiškia savo požiūrį. Tai normalu. Tai suteikia man
postūmį ir energijos dirbti geriau“, - kalbėjo Mongolijos vadovas.
Vilniuje ketvirtadienį ir penktadienį vyko renginiai, skirti
pažymėti dvejų metų Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai
pabaigą. Ši tarpvyriausybinė struktūra sako siekianti skatinti
demokratijos plėtrą visame pasaulyje.