Nedidelė grupelė jaunuolių su plakatais lūkuriavo renginio prieigose, tačiau policijos pareigūnų buvo paprašyti pasišalinti.
Eltai nenorėjęs prisistatyti jaunuolis teigė, kad jie mėgins atkreipti aukštų pareigūnų dėmesį į lenkų tautinės mažumos problemas Lietuvoje. Pagrindine problema piketuotojas įvardino privalomąjį lietuvių kalbos mokymąsi.
Prieš naująjį Švietimo įstatymą jau ne pirmą kartą protestuojantys lenkai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 metų lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys.
Lenkai reikalauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki šių metų rugsėjo 1-osios inicijuotų jo pakeitimus bei kitų teisės aktų priėmimą, kad ir toliau mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyko tautinės mažumos kalba, būtų užtikrinta teisė mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba.
Prašoma numatyti tautinių mažumų švietimo specifiką atitinkančius klasių komplektavimo ir vidurinių mokyklų akreditavimo kriterijus, kurie sudarytų galimybę išsaugoti negausių klasių komplektus bei vidurinių mokyklų akreditavimą.
Jie pageidauja, kad lietuvių valstybinės kalbos mokymo stiprinimas būtų vykdomas pagal mokslinio tyrimo išvadas ir rekomendacijas, t.y. įvertinant nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos mokymosi sąlygas, būtinumą įtvirtinti pereinamąjį dvylikos metų laikotarpį, iki to laiko parengiant visas reikalingas mokymo metodines priemones.
Be kita ko, reikalaujama atsisakyti ketinimų 2013 metais laikyti suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą, nes „negalima vienodai vertinti moksleivių lietuvių kalbos dalyko žinių nuo 1 klasės dėstant jiems pagal skirtingas lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos dalyko programas“.
Taip pat įteisinti Lietuvos istoriją bei Lietuvos geografiją kaip atskirus mokomuosius dalykus, išskiriant juos iš visuotinės istorijos bei pasaulio geografijos kurso; taip pat įtvirtinti pasaulio pažinimo dalyko mokymą gimtąja kalba.
ELTA primena, kad konferencijoje „Litexpo“ parodų rūmuose dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, Europos Sąjungos (ES) aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kiti aukšto lygio pareigūnai ir diplomatai.