Šiemet, jeigu gamtos sąlygos ir toliau bus palankios, bendrovės vadovė Vitalija Kuliešienė tikisi sulaukti vidutiniško obuolių derliaus. Verslininkė taip pat planuoja pabandyti išlaikyti obuolius nepardavusi perpardavėjams iki kitų metų derliaus, kai jų kainos būna geriausios. Iki šiol tai padaryti obuolių augintojams trukdė apyvartinių lėšų stoka.
Lietuvoje obuolių suvalgoma daugiau nei užauginama
„Iš savo sodų šiemet tikimės vidutinio derliaus – iki 700 t obuolių. Jei bus lietinga vasara, obuolys „išsipūs“, jei užgrius sausros – sulauksime tik krituolių“, - tokį būsimą derlių prognozuoja „Dembavos medelyno“ direktorė V. Kuliešienė. Jos manymu, sodininkystė – labai gražus, bet sunkus verslas. Gal dėl jo sudėtingumo Lietuva neturinti daug stiprių sodininkystės ūkių. O ir tie patys dirba susiskaidę, silpna jų kooperacija. Naujų sodininkų tik vienas kitas.
Nors lietuviškų obuolių paklausa šalyje labai didelė, bet šalies sodininkai patenkina tik apie 20 proc. vidaus rinkos paklausos. Didieji „Dembavos medelyno“ obuolių pirkėjai yra „IKI“, „Maxima“, „Norfa“ prekybos tinklai.
„Tačiau visiems pageidaujantiesiems mūsų obuolių neužtenka. Pernai, kai šalyje obuolių derlius buvo labai prastas, parduotuvėse pastebėjome obuolių net iš Naujosios Zelandijos, Argentinos, Ispanijos, Italijos“, - sako pašnekovė.
Pagrindiniai konkurentai - lenkų sodininkai
Taip yra ne vien dėl didesnio gamybos potencialo – daugybės stiprių sodininkystės ūkių, bet ir dėl to, kad lenkų sodininkus remia jų valstybė. Lenkijos valdžia daugiau nei dešimt metų vaisiams ir daržovėms taikė tik 3 proc. PVM. Per krizę šis mokestis išaugo iki 5 proc. Tuo tarpu Lietuvos sodininkai neturėjo ir neturi mokestinių lengvatų, jie apmokestinti net 21 proc. PVM.
Lenkijos sodininkus kartais sustabdo tik galingos pavasario šalnos. Jeigu taip neatsitinka, mūsų šalies sodininkai dirba nuostolingai, nes krinta ir desertinių, ir krituolių obuolių kainos. Jas numuša gerokai pigesnė kaimynų lenkų produkcija.
Lietuva ir Lenkija yra vienos pagrindinių produkcijos tiekėjų rūgščių obuolių sulčių koncentrato gamintojams Europos Sąjungoje.
Rūgštus koncentratas naudojamas daugeliui gėrimų ir sulčių mišinių gaminti. Pietų Europoje ir Kinijoje užaugintų obuolių sultys tam netinka – per saldžios. Pektinų – natūralios obuolių rūgšties – gausiai turinčių obuolių daugiausiai Europoje užaugina Lietuva. Kitos šalys negali tokių užauginti dėl per šilto klimato ar dėl selekcijos ypatumų.
Didžiąją dalį desertinių obuolių „Dembavos medelynas“ realizuoja Lietuvoje. Kartais nuo 10 iki 20 proc. desertinių obuolių išvežama į Latviją. Tačiau šioje šalyje laikomasi nerašyto įstatymo – lietuviškus obuolius latviai perka tik tuomet, kai pristingama latviškų.
„Visų obuolių neužauginsi desertinių. Kasmet apie 15-20 proc. derliaus būna nerūšiniai vaisiai“, - sako verslininkė.
Visą nerūšinę produkciją, kitaip tariant – krituolius obuolius, „Dembavos medelynas“ eksportuoja į Vokietiją ir Lenkiją. Jų verslininkai jau dabar domisi apie būsimą „Dembavos medelyno“ derlių.
„Dar taip nebuvo, kad birželį teirautųsi apie rudens derlių, - stebisi V. Kuliešienė. – Taip yra todėl, kad šiemet Lenkijos sodai iššalo – gegužės mėnesį ten buvo iškritęs sniegas.“
Moderniose saugyklose derlius neužsibūna
„Dembavos medelynas“ turi 1 tūkst. t talpos modernias vaisių saugyklas. Jose yra visos reikalingos sąlygos puikios kokybės obuolius išlaikyti net iki kitų metų derliaus. Tačiau šiuo metu saugyklos yra tuščios dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, pernykštis bendrovės obuolių derlius buvo labai menkas – tik 350 t – trečdalis vidutinio metinio derliaus.
Antra, bendrovei nuolat stinga apyvartinių lėšų. Todėl obuolius tenka parduoti ne visada palankiausiomis sąlygomis.
„Pastebėjome, kad obuolių kaina rinkoje paprastai šokteli vienu litu į viršų tuoj po to, kai mes parduodame savo derlių. Ilgiausiai mums pavyko išlaikyti obuolius nepardavus iki gegužės vidurio“, - apgailestauja „Dembavos medelyno“ direktorė.
Prekyba turguje gelbsti nuo bankroto
„Daugelio prekių ir produktų kainoms kylant, obuoliai nebrangsta. Kažkodėl visiems atrodo, jog obuoliai neturi kainuoti daugiau nei litas. Sodininkystės verslas būtų pelningas, jei obuolių kilogramo didmeninė kaina būtų bent 3 Lt“, - mano patyrusi sodininkė.
„Dembavos medelynas“, pasak jos vadovės, pastaruosius dvejus metus dirbo nuostolingai ir egzistavo tik iš turėtų resursų.
„Jei nebūtume pakeitę strategijos, būtume tikrai bankrutavę. Anksčiau visą produkciją parduodavome prekybos centrams. Pastaraisiais metais savo produkcija ėmėme prekiauti patys ūkininkų turgeliuose“, - išgyvenimo per krizę patirtimi dalijasi bendrovės vadovė.
Parduoti produkciją prekybos centrams, anot pašnekovės, yra labai patogu: išrūšiavai, sukrovei 10 t obuolių ir ramu. Prekybos centrai superka greitai ir pigiai. Bendrovei pačiai realizuojant vaisius turguose, dažniausiai Vilniuje ir Panevėžyje, vargo ir išlaidų tuo metu patiriama daugiau. „Tačiau ir kainą gauname tikrą“, - sako V. Kuliešienė.
Turguose prekiauti naudinga ir dėl kitos priežasties – čia bendrovės atstovai gauna užsakymų pristatyti obuolių tiesiai į firmas.
UAB „Dembavos medelynas“ Panevėžio rajone
Bendras privačios ir nuomojamos žemės plotas – 140 ha Dembavos, Keravos, Velžio ir Oželių kaimuose.
130 ha užima sodai: iš jų 115 ha obelų sodai, 15 ha – slyvų ir kriaušių sodai.
10 ha – medelynas: įvairūs vaismedžiai ir vaiskrūmiai.
Vidutinis per metus gaunamas obuolių derlius – per 1000 t, didžiausias gautas obuolių derlius – 2007 metais per 2000 t.
Medelyne išauginama apie 40 tūkst. medelių per metus.
Dirba 30 nuolatinių darbuotojų, nelygu derlius, samdoma iki 180 sezoninių darbininkų.
Turguose „Dembavos medelynas“ realizuoja ir nedidelius kiekius užauginamų kriaušių bei slyvų. Šių vaisių rinka, anot panevėžiškės sodininkės, yra banguojanti: „Čia jų reikia, čia nebereikia.“
Auga vaismedžių paklausa
Be vaisių, „Dembavos medelynas“ augina ir sodinukus – daugiausia vaismedžius: obelaites, vyšnias, slyvas, kriaušes, trešnes, persikus, abrikosus, serbentus, avietes, gervuoges, braškių daigus. Per metus užaugina ir parduoda apie 40 tūkst. vienetų medelių ir vaiskrūmių.
Palyginti su 2005 m., vaismedžių rinka, anot V.Kuliešienės, padidėjo daugiau nei dvigubai.
„Anksčiau auginome medžius versliniams sodams sodinti. Dabar orientuojamės į privatų pirkėją. Siūlome išskirtinės kokybės sodinukų – juos auginame rūko kamerose, galime per žiemą laikyti plikomis šaknimis, paskui augalus sodiname į puodus, kad medelis turėtų nepažeistą šaknų sistemą ir garantuotai prigytų“, - pasakoja sodininkė.
„Dembavos medelyno“ sodinukais prekiauja kai kurie Lietuvos prekybos tinklai. Dalį produkcijos bendrovės atstovai realizuoja turguose. Dėl medelių eksporto šiemet bendrovė turi sudariusi sutartį ir su Rusija.
Savo sodų neapdraudžia
Paklausta apie sodų draudimą, V.Kuliešienė atsako trumpai: „Nedraudžiu, per brangu.“
Be to, pasak sodininkės, draudimo bendrovės sodus draudžia tik nuo krušos ir audrų. Tuo tarpu sodai dažniausiai nukenčia nuo šal-nų – arba žiedai nušąla, arba pats medis. Nuo nušalimo draudimo bendrovės neapsiima drausti sodų.