- Kodėl žmogui reikalinga susimąstyti, kad jo kūryba plačiąja prasme siejasi su Tėvyne – Lietuva?
- Ryšys su Tėvyne įprasmina gyvenimą. Tu nesi iš kažkur nudribęs, tu čia užaugai, tu esi Lietuvos dalelė. Mąstysena, siekiai, kūryba yra neišvengiamai ir savaime susiję su tėvyne, todėl ar reikia dar papildomai susimąstyti – kaip kam. Tai - lyg susimąstymas, kas aš ir kodėl?
- Šiandien itin dažnai įvairiai vertinama ir kvestionuojama Tėvynės meilė, kurią „gudragalviai(...)pravardžiuotų „idiotizmu“. Kur atrasti tikrumą jaunam žmogui formuojant savo pasaulėžiūrą?
- Jeigu kas nors peikia ir pravardžiuoja tavo meilę, o tu tam pasiduodi, esi tiesiog silpnas, be pagrindų. Čia tai verta susimąstyti. Tu siek idealo, sakė Vincas Kudirka jaunajam Lietuvos broliui ir tebesako ligi šiol.
- Kaip Lietuvos gyvybei atsiliepia tokių „vertybių“ kaip tingumas ir baikštumas egzistavimas?
- Tingumas – mirties pradžia.
- Mąstome apie savo kalbą ir matome įvairių pasiūlymų, kaip mąstyti apie ją. Ir vis dėlto, kokia gimtosios kalbos reikšmė norint augti žmogumi ir auginti tai, kas yra aplinkui?
- Gimtoji kalba - tai tu pats. „Didi gėda savosios gerai nemokėti“, - sakė tėvai Lietuvos atkūrėjai, skatindami mokėti daugiau kalbų. Didi gėda būti nevalyvam, apsileidusiam ir leisti, kad tavo menka kalba žalotų tavo paties protą.
- Apie „besikeičiančias vertybes“. Kuo ydingas šitoks įvardinimas? Ką iš mūsų atima reliatyvizmas moralės srityje?
- Reliatyvumas, kuris išplauna ribą tarp gėrio ir blogio, veda į šios, o gal ir bet kokios, civilizacijos pražūtį. Besikeičiančios skonio vertybės neturi būti statomos į vieną gretą su moralinėmis vertybėmis.
- „Demokratija už savo egzistavimą turi būti dėkinga krikščionybei. Demokratija bus arba krikščioniška, arba jos nebus iš viso“. Kaip tokią Europos Sąjungos architekto R.Schumano mintį suprasti giliau ir ją įsisavinti būnant valstybės piliečiu ir iš esmės priimant demokratiją?
- Demokratija - tai pagarba žmonėms, kuri reiškia ir tarpusavio pagarbą artimui. Reikalinga ir pagarba sau – su pareigomis ir atsakomybe. Čia krikščionybės kiek tik nori.
- Kalbama apie Europos pilietybę, be abejo, kartu ir apie Europos tapatybę. Kuo mums svarbus prieš tai minėtas demokratijos suvokimas?
- Europos pilietybė būtų visai formalus dalykas – visi ES šalių piliečiai yra ES piliečiai, – jei nejaustume europietiškos tapatybės. Pasauliui atsivėrus yra progų pajusti skirtumus tarp egzotiškųjų, nors didžių, civilizacijų įdomybių bei grožybių ir europinės savasties. Senųjų graikų išmintis, Romos valstybinė kūryba, krikščionybės lopšiai – čia atpažįstame savo šaknis, čia daugiau savasties. Ir šiuolaikinė atstovaujamoji demokratija yra krikščioniškos Europos kūrinys.
- Kas yra nuolatinis ir nenustojantis atspirties taškas tiems vaikams, gal net išsiblaškiusiems po visą pasaulį, kuriant Lietuvos gyvybę?
- Atspirties tašku lietuviams pasaulyje, jei jie nori turėti tikrą tapatybės atspirtį, ir yra Lietuva - kiek ir kaip ji branginama. Būna norinčių gražiai išnykti, ištirpti, tapti ne savimi – tuomet Lietuvos atmintis trukdo jiems išnykti. O jei Lietuva tebėra brangi, visuomet atsiras būdų ir kaip palaikyti jos gyvybę.
***
Vincentas Lizdenis yra „Marijos radijo“ laidos „Visa atnaujinti Kristuje“ vedėjas.
