Už 4 mln. litų Šventosios uostą įrengusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos tvirtinimu, būtent dėl latvių kaltės įplaukos kanalas užneštas smėliu, todėl vos 10 dienų veikusį uostą teko uždaryti.
Paaiškėjo, jog gilindamas uosto akvatoriją rangovas iškasė beveik 6 tūkst. kubinių metrų smėlio per daug ir supylė jį į gruntui kaupti skirtą pylimą.
Regis, reikėtų tik džiaugtis – kuo gilesnis uosto įplaukos kanalas, tuo didesnę grimzlę turintys laivai čia gali atplaukti.
Bet vietoj džiaugsmo dabar girdimos tik į Šventąją negalinčių atplaukti buriuotojų aimanos, nes perbrendamą uosto įplaukos kanalą dabar sunkiai perplaukia net plokščiadugnės žvejų valtys.
Mat savo rizika iškasdamas didesnį kiekį grunto rangovas tikėjosi gauti sutartyje numatytą užsakovo rezervo dalį.
Už uosto gilinimą latviams sutarta sumokėti beveik 1,2 milijono litų. Tačiau dar per šimtą tūkstančių litų iš vadinamojo užsakovo rezervo buvo numatyta skirti nenumatytiems darbams apmokėti. Iškastas didesnis kiekis smėlio ir turėjo tapti atliktu nenumatytu darbu.
Tačiau nepranešus užsakovams latvių noras taip užsidirbti papildomų pinigų dar gal būtų pusė bėdos.
Bet jūroje supiltas aukštesnis ir ilgesnis pylimas nebeatitiko mokslininkų atliktų hidrodinaminio modeliavimo sąlygų.
Pakilus vėjui į jūrą išsikišusi pylimo dalis buvo nuplauta bangų ir atsidūrė įplaukos kanale.
Atrodo, kad vienintelis, kuris džiaugiasi Šventosios uostą ištikusia bėda, yra KVJU vadovas Eugenijus Gentvilas: „Laimė, kad uostą užnešė taip greitai, nes iki šiol rangovui už darbus buvome sumokėję tik trečdalį sutartyje numatytų pinigų.”
Dabar daugiau smėlio iškasę latviai už tai ne tik negaus papildomų pinigų, bet ir privalės vėl gilinti įplaukos kanalą.