„Labiausiai nuvylė E. Lementausko istorija. Mane užklupo šitas įvykis esant komandiruotėje ir nelabai supratau, kol nesugrįžau, kas čia įvyko, nes protu tai yra nesuvokiama. Iš tikrųjų tai buvo pats didžiausias nusivylimas, kad mūsų Seimo nariai taip ir nesuprato, kad Seimas - ne teismas“, - pirmadienį per susitikimą su žurnalistais sakė I.Degutienė.
Seimo Pirmininkės įsitikinimu, jeigu prokuratūra prašo Seimo nariui panaikinti neliečiamybę, tai reiškia, turime sudaryti sąlygas, kad teisinės institucijos galėtų su parlamentaru elgtis taip, kaip su kitu Lietuvos piliečiu, vykdyti teisingumą.
„Šiuo atveju, E. Lementausko atveju, yra dar negražiau, nes jau buvo tokių įtarimų, kai jis pagal sąrašą atėjo į Seimą, buvo likę tik du teismai, bet jis tapo Seimo nariu. Reiškia procesas jau buvo, ir pats jis turėjo visai kitaip elgtis, o kad Seimas taip balsavo, tai pats didžiausias nusivylimas“, - sakė I. Degutienė.
Gegužės 10 d. Seimas nepanaikino E. Lementausko teisinės neliečiamybės. Už rezoliucijos projektą, siūlantį panaikinti E. Lementausko teisinę neliečiamybę, balsavo 68 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 Seimo nariai susilaikė.
Pagal Seimo statutą, tam, kad rezoliucija būtų priimta, už ją turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Taigi Seimas neatsižvelgė į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą sutikti, kad parlamentaras E. Lementauskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas duoti sutikimą panaikinti Seimo nario E. Lementausko teisinę neliečiamybę. Baudžiamosios bylos duomenimis, E. Lementauskas kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį.
Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo jo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma Seimo nario laisvė.