Politikai teigia, kad išėjimas iš Afganistano bus atsargus ir
vykdomas etapais, o konkrečių datų paskelbimą vadina signalu
patiems afganams, kad jie turi labiau stengtis.
„Saugumo situacija provincijoje yra prastėjanti“, - Čagčarane
esančioje provincijos atkūrimo grupės bazėje pirmadienį BNS sakė
jos vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius.
Pasak jo, daugiau talibų Gore pasirodė, kai juos iš pietų
pradėjo stumti NATO vadovaujamos tarptautinės pajėgos ISAF.
„Talibų kovotojai po truputį eina į Goro provinciją.
Aplinkinėse provincijose vyksta intensyvios ISAF operacijos, todėl
natūralu, kad grėsmė suteka čia. Talibų kovotojai bando įkurti
bazes, kad galėtų kontroliuoti ginklų ir narkotikų tiekimą“, -
kalbėjo karininkas.
„Jeigu tik pasitrauktų mūsų pajėgos, tai kriminalinių
grupuočių, talibų kovotojų veiksmai tikriausiai suaktyvėtų“, -
pridūrė N.Stankevičius.
Pasak provincijos atkūrimo grupės vado, vietos gyventojai, kurių dauguma yra tadžikai, ideologiškai nėra linkę remti Talibano, bet dalis pasirenka kovotojų kelią vejami skurdo.
„Mes vadiname juos dešimties dolerių kovotojais, kurie tik dėl
to eina į talibų pusę“, - kalbėjo pulkininkas.
Pasak N.Stankevičiaus, situacija pagerėtų, jei sustiprėtų
vietos armija ir policija. Lietuviai tikisi, kad provincijoje vietoje
70 nacionalinės armijos karių ateityje bus dislokuotas bataliono
dydžio vienetas.
Su premjero Andriaus Kubiliaus delegacija Afganistane viešinti
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad dar nėra
tvirtai nuspręsta dėl konkrečios datos, kada atsakomybė už
saugumą bus perduota vietos pajėgoms, bet tam rimtai ruošiamasi
mokant vietos pajėgas.
„Perdavimui rimtai ruošiamės, nes NATO yra priėmusi sprendimą
perduoti saugumą visame Afganistane. Tai nereiškia, kad bus išeita
visiškai iš Afganistano - turbūt bus ieškoma kitų formų, ypač
koncentruojant dėmesį į mokymo misijas“, - sakė R.Juknevičienė.
„Kas būtų jeigu dabar išeitume? Būtų blogai, žinoma. Bet tai
bus daroma protingai, etapais. Mokymo misijos, pagalba žmonėms kurti
valstybę išliks – tai labai ilgas projektas“, - kalbėjo
R.Juknevičienė.
NATO sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos visame Afganistane
atsakomybė už saugumą turi būti perduota vietos pajėgoms,
ministrė pavadino svarbiu signalu patiems afganams dėti daugiau
pastangų siekiant saugumo.
„2014 metų paskelbimas yra signalas patiems afganams, kad reikia
sparčiau kurti valstybę ir vystyti institucijas. Jeigu nebūtų
tokio plano etapais perimti atsakomybę, tai bijau, kad kai kam
tiesiog būtų naudinga vien naudotis kitų šalių resursais,
finansine parama ir pačiam nelabai stengtis sukurti savo valstybę“,
- kalbėjo ministrė.
Afganistane tarnauja apie 250 Lietuvos karių. Didžioji dalis jų
yra Goro provincijoje, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva. Šalies
pietuose dislokuota iki šimto Specialiųjų operacijų pajėgų
karių.
Lietuvos pareigūnai planuoja, kad didelė dalis karių
Afganistaną galėtų palikti iki 2013 metų, kai atsakomybę už
saugumą Goro provincijoje ketinama perduoti vietos pajėgoms.
Tačiau šalyje nesiliaujant smurtui, yra daug abejojančių, ar
afganų policijos ir saugumo pajėgos bus pajėgios užkirsti kelią
sukilėlių išpuoliams pasitraukus užsienio kariams.