Priminsime, kad diskusijos dėl draudimo užsieniečiams pardavinėti žemės ūkio paskirties ir miško žemę nėra naujiena Lietuvai. Pirmieji debatai kilo stojant į Europos Sąjungą. Tada Lietuva susiderėjo dėl pereinamojo žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimo laikotarpio. Buvo viliamasi, kad per nustatytus septynerius metus padėtis Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje priartės prie padėties ES.
2011 m. pradžioje nuspręsta, kad viltys nepasiteisino. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę derėtis su Europos Komisija, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas dar trejiems metams. Beje, svarstant šį klausimą vyriausybėje koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė. Liberalai pasisakė prieš tolimesnį draudimą, tačiau pralaimėjo. Konservatorių palaikoma idėja sulaukė pritarimo ne tik parlamente, bet ir šių metų balandyje Europos Komisijoje.
Aistros atrodo nurimo. Tačiau po kelių mėnesių paaiškėjo, kad Lietuvos notarų rūmai jau rekomendavo notarams leisti tvirtinti sandorius dėl žemės pardavimo su užsienio subjektais. Rekomendacijos pagrindas – iš liberalų kontroliuojamos Teisingumo ministerijos išplaukusi žinia, esą nuostata dėl draudimo negalioja tol, kol nėra pakeistas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
Konservatoriai atsakė keliais ėjimais. Premjeras ir Žemės ūkio ministras, remdamiesi kitų teisininkų nuomone, pareiškė, kad jokių pakeitimų nereikia ir apribojimai galioja dar trejus metus. Tačiau Minsitras pirmininkas sudarė tarpinstitucinę darbo grupę , kuri turi pateikti nuomones ir pasiūlymus dėl įstatymo pakeitimo.
Kitaip tariant, susidarė paradoksali padėtis. Vyriausybė įgyvendino 2011 m. pradžios Seimo rezoliuciją ir išsiderėjo iš Europos Komisijos draudiminio laikotarpio pratęsimą. Tačiau teisiškai klausimas nebuvo sureguliuotas. Formaliai vertinant, Teisingumo ministerija nesulaukė Vyriausybės pavedimo, nors pati ministerija jį galėjo inicijuoti.
Politiškai – liberalai to net nesiruošė daryti. Todėl buvo nutarta politiškai juos ir pamokyti. Seimo pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas Č. Stankevičius skubos tvarka įregistravo minėtą rezoliuciją „Dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę“. Už ją balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 9, o susilaikė 12 parlamento narių.
Balasavimo rezultatai svarbūs, tačiau šioje istorijoje ne svarbiausi. Tapo aišku, kad politinė rezoliucija neišsprendžia teisinių klausimo aspektų.
Konservatorius S.Šedbaras pripažino, kad rudens sesijoje parlamentas bus priverstas priimti įstatymines pataisas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Nors nebuvo patarta ką daryti notarams iki rudens sesijos, paaiškėjo ir tai, kad klausimo svarstymas nėra proginis, o principinis, ypač iš liberalų stovyklos nuskambėjus tezei, jog nebus sunku išsiaiškinti, kam draudimas įsigyti žemę padėjo „susikrauti visai neblogą kapitalą“.
Tai jau - priešrinkiminis šūkis.