Dabar ta kojinė – garsiausias audeklo gabalas šalyje.
Beveik tokia pat nacionalinė vertybė, kaip valstybinė trispalvė.
Veiksmai, kurių ketina imtis „Žalgiris“ – logiški bei neabejotinai teisiškai pagrįsti.
Ir Lietuvos krepšinio federacija, ir Konkurencijos taryba, į kurias kauniečiai žada kreiptis, gali pareikalauti, kad užrašų neliktų.
Be triukšmo ir dulkių, kaip pasakytų senos kultinės rusų kino komedijos personažas.
Bet „Žalgiris“ kelia triukšmą ir dulkių debesis. Rezultatas? Prie paslėptos reklamos, kurią įžvelgia P.Motiejūnas, pats „Žalgiris“ prideda dar ir griausmingą viešųjų ryšių kampaniją, reklamuojančią – paradoksas, bet yra būtent taip – tą patį nemylimą konkurentą „Lietuvos rytą“.
Nelabai išmintinga, bet labai žalgiriška. Lietuvos čempionų klubo vadovai įvaizdžio kūrimą suvokia savotiškai. Dar visai neseniai „Žalgirio“ žaidėjams buvo draudžiama bendrauti su žiniasklaida, nes P.Motiejūnas ir jo maitintojas Vladimiras Romanovas net nekalčiausiame klausime, pavyzdžiui, pateiktame Pauliui Jankūnui: „Kaip jums šiandien pavyko įmesti 20 taškų ir atkovoti 10 kamuolių?“, aišku, įžvelgia klastingą potekstę.
Jei kyla klausimas, kuo čia dėtas V.Romanovas, kuris jokių pareiškimų nepasirašinėjo ir jokių komentarų nedalijo, klauskite škotų. Kai Kauno milijonieriaus valdomas Edinburgo futbolo klubas „Hearts“ viešai gynė pedofiliškų polinkių turintį ir to neslepiantį savo gynėją bei kaltino sąmokslu prieš klubą kone visą Škotiją, V.Romanovas irgi nieko nebuvo pasirašęs, bet niekam nekilo abejonių dėl to, kieno ausys tarp eilučių kyšo.
Sąmokslo teorijų ieškojimas – „Žalgirio“ vadovų pomėgis ir aistra. O jei taip, kodėl gi nepradėti kryžiaus žygio prieš kojinę, kuri Kauno klubui grasina padaryti neatitaisomos žalos?
Tik ar tikrai yra taip? Gal pažiūrėję klipą visi aistruolių klubo „Žalioji mirtis“ nariai išmes „Žalgirio“ marškinėlius ir puls iš parduotuvių lentynų šluoti devintos sekundės kojines? Tikrai ne. Gal rėmėjai su V.Romanovu priešakyje susirinks „Žalgiriui“ skirtus pinigus ir su jais pasuks Vilniaus link? Irgi ne.
Net jei pripažintume, kad „Eurobasket 2011“ klipas gali padaryti „Žalgiriui“ žalos, tuoj pat turėtume sutikti ir su teiginiu, kad ta žala – minimali. Nepaisant to, į kovą su kojine „Žalgiris“ stoja taip pat ryžtingai, kaip kadaise Don Kichotas, kuriam, vertinant iš medicinos mokslo pozicijų, ne visi namie buvo – su vėjo malūnu.
Ar Lietuvoje dabar yra krepšinio jėga, kurios galėtų bijoti „Žalgiris“ – turtingiausias ir geriausiai sukomplektuotas šalies klubas? Objektyvus atsakymas – ne. Ir tai, matyt, reiškia, kad klubo vadovai kovoja ne su išoriniu priešu, o su vidiniais demonais. Nevisavertiškumo kompleksu. Amžino jautimosi auka sindromu. Specialistas, suprantama, suformuluotų geriau.
O kojinė? Ji lieka „Žalgirio“ taikiklyje. Kauniečių kol kas niekas neįtikino, kad ekrane rodomų rūbų bijoti nereikia – jie nei kandžiojasi, nei lazeriniais ginklais šaudo.
P.S. Neįmanoma nesutikti su tais, kurie sako, kad tendencingi ir „Žalgirio“ kraujo trokštantys rašeivos išpūtė burbulą iš nieko. Bet tendencingi ir kraujo trokštantys rašeivos turi pasiteisinimą – pats „Žalgiris“ odę apie kojinę žiniasklaidai ir numetė.
