Iš viso per sesiją surengti 55 plenariniai posėdžiai, priimta
beveik 230 įstatymų, 75 nutarimai, dešimt rezoliucijų ir po vieną
pareiškimą ir kreipimąsi, pranešė Seimo Ryšių su visuomene
skyrius.
Pasak pranešimo, pavasario sesijoje Seimas daug dėmesio skyrė
energetikos, socialiniams, ekonomikos skatinimo, „Sodros“ reformos,
kovos su korupcija, teismų darbo optimizavimo, Europos Sąjungos
teisės aktų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę klausimams,
Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimui.
Paskutinę sesijos dieną Seimas priėmė naujos redakcijos
Gamtinių dujų įstatymą ir teisės aktus, kuriais siekiama
įgyvendinti pirmąjį ir pagrindinį Dujų direktyvoje numatytą
modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos
ir tiekimo, atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.
Lietuva siekdama įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, kad
atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame
energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 procentus, priėmė
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
Pavasario sesijoje pradėta palaipsniui įgyvendinti valstybinio
socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą. Patvirtintos
Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos
gairės ir primtas sprendimas ilginti senatvės pensijos amžių.
Pagal priimtas pataisas senatvės pensijos amžius nuo 2012 metų
sausio bus didinamas palaipsniui, moterims - 4 mėnesiais, vyrams - 2
mėnesiais per metus iki kol senatvės pensijos amžius tiek vyrams,
tiek moterims 2026 metais pasieks 65 metus.
Pavasario sesijoje Seimas taip pat priėmė projektus kovos su
kontrabanda ir korupcija srityje. Atsižvelgdamas į Europos Tarybos
valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir Europos Tarybos
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) ataskaitose pateiktas
rekomendacijas Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis
griežtinama baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą. Padidintos
ir baudos už nesunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.
Korupcijos prevencijos įstatymo, Operatyvinės veiklos ir
Valstybės tarnybos įstatymų pataisomis bus sėkmingiau
įgyvendinama korupcijos prevencija - nuspręsta išplėsti į tam
tikras pareigas skiriamų asmenų, dėl kurių informaciją turės
pateikti specialiosios tarnybos, gretas. Seimas įtvirtino valstybės
tarnautojo nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Taip pat Seimas įtvirtino kadencijas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vadovaujantiems pareigūnams. Prokuratūros įstatymo pataisomis reformuota visa
prokuratūros sistemą, taip pat įvedant kadencijas vyresniesiems
prokurorams.
Patvirtinta švietimo reforma, įvedant trijų pakopų vidurinį
išsilavinimą - pradinę mokyklą, progimnaziją ir gimnaziją -
vietoje vidurinės mokyklos, nustatytos vienodos valstybinės kalbos
egzamino sąlygos visų mokomųjų kalbų mokiniams.
Taip pat Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų
įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuojama Lietuvos nacionalinei
sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių viešųjų įstaigų vadovų
ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka pagal objektyvius
kriterijus.
Po ilgų svarstymų Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas,
kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas
reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti
paverčiama kitomis naudmenomis. Jame taip pat nustatyti atvejai, kai
privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties
žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į
mažesnius nei 5 hektarai plotus.
Pavasario sesijoje Seimas ratifikavo nemažai tarptautinių
susitarimų. Vienas iš svarbesnių – Lietuvos ir Baltarusijos
susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Šis
susitarimas leis abiejų valstybių pasienio teritorijoje gyvenantiems
ir nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims kirsti šių
šalių valstybės sieną su specialiais vietinio eismo per sieną
leidimais ir būti kitos valstybės pasienio ribotoje teritorijoje iki
90 dienų per pusę metų.
Seimas taip pat priėmė įstatymą, kuriuo Lietuvos žydams
numatyta skirti 128 mln. litų kompensaciją už totalitarinių
režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą.
Be to, priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas,
kuriuo ginamas žmogus nuo artimų asmenų smurto. Įstatymas leis
smurtautoją iškeldinti iš namų, kuriuose gyvena auka.