„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip pasirengta javapjūtei, kiek derliaus nuėmimo mašinų šiemet išvažiuos į grūdinių kultūrų pasėlius ir apskritai, kokia jų būklė.
Kiek Lietuvos žemės ūkiui reikėtų kombainų?
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovės Jurgitos Špūraitės duomenimis, šiemet deklaruota beveik 3 mln. ha pasėlių.
Tokiam pasėlių plotui nuimti reikia nemažai kombainų. Tačiau kombainas kombainui nelygus. Modernūs, galingi kombainai gali varyti net 9,15 m pločio pradalges ir per dieną nukulti iki 60 ha javų. Tai daugiausia rotoriniai kombainai. Kiti taip pat šiuolaikiški, bet mažesnio našumo, per dieną sudoroja derlių nuo 20-30 ha.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Ūkių ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėjos Irenos Kriščiukaitienės skaičiavimu, vieno modernaus, didesnio našumo kombaino reikėtų 400-450 ha ūkiui, o mažesnio našumo – 150-200 ha ūkiui. Vadinasi, minėtam pasėlių plotui laiku nuimti reikėtų 6348 modernių arba 15416 vidutinio ir mažo našumo kombainų.
Nesuprantama žemės ūkio technikos registro paskirtis
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bendro Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, 2011m. birželio 1 d. Lietuvoje įregistruotas 3901 javų kombainas.
Pažvelgus į registro objektų sąrašą pagal savivaldybes į akis krinta neproporcingas kombainų pasiskirstymas. Sunku patikėti, kad Utenos r. sav. yra tik keturi, Šilalės ir Molėtų rajonuose – po dešimt, Tauragės r. – 11, o Lazdijų r. sav. – 12 javų kombainų. Daugiausia kombainų (381) įregistruota Šakių rajone. Daugiau nei po 200 grūdinių kultūrų nuėmimo mašinų yra Joniškio, Kėdainių, Pakruojo, Šiaulių ir Vilkaviškio rajonuose. Šie registro duomenys - kažkoks nesusipratimas. Su tiek kombainų, kiek jų įtraukta į registrą, nenuimtum derliaus iki Naujųjų metų.
„ŪP“ paprašytas pakomentuoti registro duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų departamento Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovas Vytautas Navickas aiškino: „Jeigu technika eksploatuojama uždaroje teritorijoje ir nevažinėja keliais, tai jos galima neregistruoti. Tai liečia bet kurią techniką – kombainus ir traktorius. Bet jeigu ši technika išvažiuoja į kelią, registruoti privaloma. Todėl registre neatsispindi tikroji padėtis“.
Registro vadovas abejoja, ar ir ateityje bus įmanoma suregistruoti visas žemės ūkio savaeiges mašinas. „Negi dabar skriausi tą vargšą ūkininką, liepsi registruoti bet kokią techniką, kuri vos važiuoja arba nevažiuoja. Arba jeigu ir dar rieda, tai per metus gal kartą pajuda. Už registraciją reikia mokėti. Registruojant techniką ūkininkui išduodamas registracijos liudijimas, valstybiniai numeriai. Visa tai kainuoja. Bet man, registro tvarkytojui, norėtųsi, kad būtų registruojama visa technika. Tada turėtume tikslius duomenis“, – sakė V. Navickas.
Žemės ūkio technikos tiksli apskaita, kurioje atsispindėtų žemės ūkio mašinų amžius, būtina. Nesant tokios apskaitos, vieni valdžios atstovai skelbia, kad žemės ūkio technikos parkas susidėvėjęs 80 proc., kiti – 60 proc. Gal tiksliausiai galėtų pasakyti kuris nors ekstrasensas ar žiniuonis.
Tuo tarpu galėtų būti suregistruotos visos savaeigės žemės ūkio mašinos, morališkai ir fiziškai pasenusioms neišduodant registracijos liudijimų ir valstybinių numerių. Su šia nuomone sutinka ir registro vadovas V. Navickas. Bet, pasak jo, apie tai turėtų galvoti ne tik jis vienas, o ir valdžios vyrai.
Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys taip pat abejotini
Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiojo specialisto Vinco Andriuškevičiaus teigimu, dauguma žemdirbių dirba neregistruotais kombainais.
Kiek iš tikrųjų Lietuvos žemės ūkyje yra kombainų, tiksliai niekas nežino. Statistikos departamentas dar nepaskelbė 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo visų rezultatų. Neoficialiais negalutiniais duomenimis, surašyta 14 400 javų kombainų. Tai įspūdingas skaičius. Tačiau ir jo tikslumu galima suabejoti, nes buvo registruojami tik tie kombainai, kuriuos ūkininkai savo valia pasakydavo surašinėtojui.
Tačiau, pasak V. Andriuškevičiaus, ne visi surašyti kombainai išvažiuos į laukus. Dauguma jų morališkai ir fiziškai pasenę, susidėvėję. Deja, ir kai bus paskelbti galutiniai žemės ūkio surašymo rezultatai, juose neatsispindės nei kombainų amžius, nei gamintojas.
Neturint tokių duomenų sunku Žemės ūkio ministerijai nustatyti prioritetus, skirstant ES paramos lėšas. Todėl kartais jos paskirstomos neadekvačiai. Gal, pavyzdžiui, mažiau lėšų reikėtų skirti žemės ūkio naudmenų apželdinimui mišku arba trumpos rotacijos augalais biokurui, gal galėtų palaukti ir mėšlo rezervuarų įrengimas 10 karvių laikomuosiuose ūkiuose ir pan. Kasmet tenka ŽŪM nustatytus prioritetus koreguoti. Štai ir šiemet ES lėšų naujai žemės ūkio technikai jau nebuvo likę, jos jau išnaudotos iki 2013 m. Tačiau šiam prioritetui nuo kitų neišnaudotų buvo surasta 150 mln. Lt. Bet tiek lėšų nepakeis varganos žemės ūkio technikos parko būklės.
NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės „ŪP“ pateiktais duomenimis, šiemet buvo surinktos 484 paraiškos kombainams įsigyti. Bendra perkamų kombainų vertė – daugiau nei 282,8 mln. Lt su PVM.
Tad jau dabar aišku, kad ne kiekvienas pareiškėjas sulauks paramos. Pavasarį AB „Lytagra“ vykusiame Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos ataskaitiniame susirinkime šios organizacijos vadovas Andrėjus Jakas žemdirbių vardu prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Sauliaus Silicko pirmiausia vertinti tas paraiškas ES paramai gauti, kuriose nurodyta, jog ūkininkas nusprendęs įsigyti kombainą, kad naujuoju galėtų nuimti šių metų derlių.