D.Grybauskaitė siekia ne pakeisti, bet subalansuoti užsienio politiką

„Tikslas buvo ne pakeisti, o subalansuoti. Turėjome vieno vektoriaus užsienio politiką - arba JAV, arba nieko. Šiandien, labai tikiuosi, kad mėginu pasukti į daugiavektorę užsienio politiką, kad būtų keli vektoriai: ir JAV, be abejo, kaip mūsų saugumo garantas, ir Europa atsirastų mūsų žemėlapyje, ir ypač jos šiaurinė dalis, kaip mūsų prioritetas, taip pat mūsų kaimynai. Mėginu taip balansuoti, bet ir tam reikia laiko, ir tokie pokyčiai negali būti greiti”, - LTV laidoje „Teisė žinoti”, paprašyta apibūdinti dabartinę Lietuvos užsienio politikos strategiją, sakė šalies vadovė.

Kita vertus, D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, jog tai nėra ankstesnės užsienio politikos kritika. Esą kiekvienu istoriniu laikotarpiu Lietuva patenka į kitokią geopolitinę situaciją ir šiuo metu mėginama Lietuvos užsienio politiką pritaikyti prie naujų geopolitinių poslinkių.

„Ir tai yra mano pagrindinis tikslas - kad Lietuva pasinaudotų tuo, kas vyksta aplink ir būtent savo interesams ir netarnautų jokių kitų valstybių įrankiu sprendžiant kitų valstybių interesus. Taigi kiekvienu istoriniu laikotarpiu turės būti ir kitokia mūsų užsienio politika - kas ir vyksta”, - kalbėjo prezidentė.

Prezidentė, vertindama Vyriausybės veiklą, sako negalinti teigti, kad jos veikla tenkina ir kritikos strėles laido aplinkos ir energetikos ministrams.

„Galvočiau, kad niekada jokia Vyriausybė negalės pilnai tenkinti, nes lūkesčiai didžiuliai, užduočių ir iššūkių labai daug. Ir šiai Vyriausybei taip pat yra kiekvienais metais vis nauji iššūkiai ir daug namų darbų. Ši Vyriausybė turi ir stipriąsias ir, aišku, savo silpnąsias puses. Taigi kalbėti, kad tenkina - negalėčiau. Sakyčiau, kad turi vizijų, minčių, bet ne visada sugeba savo vizijas įgyvendinti”, - LTV laidoje „Teisė žinoti” apie Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo kokybę kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė silpniausiomis sritimis laikė aplinkosaugos sritį, kuri, pasak D.Grybauskaitės, yra tapusi savo koalicijos partnerių įkaite. Be to, priminė, kad Lietuvai greičiausiai teks mokėti už Europos Sąjungos įsipareigojimų nevykdymą.

„Bet, kaip minėjau, ši Vyriausybė yra labai koalicinė, Seimas - labai koalicinis, nėra labai ryškios daugumos ir iš principo tokiose situacijose vyriausybės patenka į partnerių įtaką, net nedidelių partnerių įtaką, ir tampa jų įkaitais. Ir, matyt, čia yra būtent toks atvejis”, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė teigė konkrečiai energetikos srityje pasigendanti tempo ir rezultatų. Kaip pavyzdį ji pateikė suskystintų dujų terminalą apie kurį jau kalbama trejus metus, o „kastuvas dar neįkastas”.

„Taigi tą ir turiu mintyje: Vyriausybei - treji metai, o apčiuopiamų rezultatų dar tikrai nėra. Daug projektų, daug tarpinių procesų, viskas procesuose, bet iš tiesų vėluojama ir tą aiškiai įvardiju kaip vieną iš silpnesnių Vyriausybės veiklos sričių”, - dėstė Prezidentė. 

Atominė energetika - būtina

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad būtinybė Lietuvoje plėtoti atominę energetiką kyla dėl kaimynų, energetiką naudojančių kaip politinio spaudimo įrankį.

„Kol turime kaimynus, kurie energetiką naudoja kaip politinio spaudimo įrankį, tol Lietuvai būtina turėti kuo daugiau nepriklausomumą garantuojančių energetinių šaltinių. Todėl palaikysiu tokią elektrinę, bet labai įdėmiai žiūrėsiu konkretų pasiūlymą, konkrečias kainas. Bet kokiu atveju artimiausiu 30 metų laikotarpiu pasaulyje atominė energetika bus pigesnė negu, pavyzdžiui, vėjo arba kitos alternatyviosios energetikos rūšys. Taigi, manau, kad mūsų kaimynystė mums diktuoja dalinai ir mūsų energetinį balansą, taip pat ir būtiną turėti atominę energetiką“, - interviu Lietuvos televizijai sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, artimiausiu metu energetine prasme pasaulis neturi pasirinkimo - atominė energetika yra būtinybė, bet jos saugumo kokybė ir saugumo standartai turi būti peržiūrėti ir geriau kontroliuojami, skaidriau pristatomi.

„Atominė energetika gali užtikrinti dalinę energetinę nepriklausomybę ir, turint galvoje visišką mūsų priklausomybę nuo Rytų, kad mokame už elektros ir energetinius resursus daug brangiau negu tarptautinės rinkos kainos, vienintelė išeitis Lietuvai sustiprinti savo bent jau santykinę energetinę nepriklausomybę – tai yra ir suskystintų dujų terminalas, ir atominė energetika“, - dėstė prezidentė.