Darbo Šilutėje nerandanti Oksana Poškienė apsidžiaugė sulaukusi pasiūlymo šešias savaites padirbėti Suomijoje esančiame Jarvenkylos fermoje. Skinti braškes moteriai pasiūlė giminaitė, jau kurį laiką vadovaujanti ūkiui. Už tris kilogramus priskintų braškių šilutiškei buvo žadama mokėti 2,80 euro.
„Susiskambinau su šeimininke Ingrida, ji papasakojo apie darbo sąlygas. Susirinkau keturių žmonių kompaniją ir išvykome į Suomiją. Atvykome į Salo miestelį, ten mus pasitiko šeimininkės atsiųstas autobusiukas. Kadangi jis buvo be sėdynių, mus susodino ant grindų ir vežė 20 kilometrų į ūkį“, - pasakoja Oksana.
Gyveno su ukrainiečiais
Atvykę lietuviai pamatė šešiolika, iš pirmo žvilgsnio, gražių namelių.
„Bet kai įvedė į vidų – išsigandome. Namelis mažas, viduje dviaukštės lovos ir mažas šaldytuvas. Be to, šeimininkė pareiškė, kad nesvarbu, kiek mes čia gyvensime, namelis kiekvienam kainuos po 170 eurų.
Mums atvykus, kiti darbininkai miegojo, todėl teko lipti praktiškai jiems ant galvų, kad užsikeberiotume į antrą aukštą, nes kopėtėlių ant lovų nebuvo“, - prisimena moteris.
Lietuvių kompanija buvo išskirstyta, jiems teko gyventi su čia dirbančiais ukrainiečiais. Buvo pasakyta atsivežti maisto savaitei, nes aplink parduotuvių nėra. Tačiau šaldytuvas buvo labai mažas ir prigrūstas kitų žmonių maisto. Lietuvių maistas pradėjo gesti.
Neleido nei pailsėti, nei atsigerti
„Toliau košmarai tęsėsi. Kėlėmės 3 val. ryto. Tada mus nuvežė į laukus, esančius už 10 kilometrų. Dirbome iki 13 val., be jokios pertraukos, be maisto, be vandens. Norint nueiti į tualetą reikia būtinai atsiklausti brigadininko, ar galima. Tualetas - irgi tik pavadinimas. Pirmiausia paklausia „kokio reikalo“ eini, „lengvo“ ar „sunkaus“. Jei „lengvo“, tai turi atlikti iš plėvelės padarytoje užuovėjoje, jei „sunkaus“, tada eini į sukaltą būdelę. Ir buvome perspėti, kad dažnai į tualetą vaikščioti negalima.
Jei laukuose tave pamato rūkantį, gauni 20 eurų baudos, jei perlipi vagą, norėdamas sutrumpinti kelią, taip pat gauni baudą, arba neleidžia eiti į darbą. O jei be priežasties praleidi darbą, irgi reikia sumokėti 20 eurų baudą. Apie 14 val. grįžome iš laukų namo. Gavome dvi valandas tariamo poilsio. Per tas dvi valandas reikėjo atstovėti eilę prie dušo arba virtuvės. Taigi poilsiui laiko neliko.
16 val. vėl nuvažiavome į laukus ir dirbome iki 22 val. be jokių pertraukų. Grįžę vėl stovėjome eilėse arba ėjome maudytis į tvenkinį - taip darė lietuviai. Kol nusimaudėme, pavalgėme, atėjo jau ir vidurnaktis. Kitą dieną vėl kėlėmės 3 val. ryto ir viskas prasidėjo iš naujo“, - siaubingas darbo sąlygas prisimena Oksana.
Užsidirbti nepavyko
„Esu dirbęs Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet tokių košmarų dar nemačiau. Dirbome po 14-15 valandų ir nieko neužsidirbome, nes viską reikėjo sumokėti už namelį“, - Oksanai pritaria savaitę tokio darbo ištvėręs 41 metų Arūnas Jurgutis iš Palangos.
Braškių ūkyje dirbo daugiau kaip 100 žmonių, didžioji dalis jų - ukrainiečiai. Daugelis jų Suomijoje darbuojasi jau ne pirmą sezoną.
Ukrainiečiai lietuviams pasakojo, kad anksčiau, kai ūkiui vadovavo suomė, darbo ir gyvenimo sąlygos buvo kur kas geresnės. Darbininkams bent jau nereikėjo mokėti už namelius. Tačiau kai ūkis pateko į kelis sezonus čia atidirbusios ir už suomio ištekėjusios lietuvės Ingridos rankas, viskas pasikeitė.
„Gaila ten dirbančių ukrainiečių. Jų padėtis dar blogesnė nei lietuvių. Jie daug pinigų sumoka už vizą ir kelionę į Suomiją ir yra priversti vergauti.
Lietuvės sukurtame košmare visiškai nieko neuždirbau ir turėjau dar skolintis pinigų, kad galėčiau iš ten ištrūkti ir grįžti namo“, - pasakoja A.Jurgutis.
Elgėsi blogiau nei su gyvuliais
Vyras su siaubu prisimena, kaip dirbant braškių laukuose nebuvo leidžiama nei atsigerti, nei pailsėti, nei parūkyti.
„Su mumis elgėsi blogiau nei su gyvuliais. Kartą man trūko kantrybė ir aš paprašiau, kad mums atneštų bent jau atsigerti. Įsivaizduokite, atvežė vandens ir supilstė jį į nupjautus plastikinius butelius“, - piktinosi Arūnas.
O.Poškienė su drauge braškių ūkyje ištvėrė vos dvi dienas.
„Pasakėme, kad internete buvo išdėstytos visai kitos sąlygos ir surinktų 3 kilogramų braškių kaina nuo žadėtų 2,80 euro nukrito iki 2,70, o šeimininkė nustebusi paklausė, kas mums čia nepatinka. Nenorėjo net sumokėti mūsų kelių uždirbtų eurų, pasakė, kad jais bus užmokėta už mūsų nakvynę.
Tada aš pareiškiau, kad paskambinsiu į Lietuvos ambasadą. Išsigandusi ji pinigus ir pasus grąžino, bet pasistengė, kad mūsų niekas nenuvežtų net iki artimiausio miesto, taigi iki jo 20 kilometrų teko eiti pėsčiomis. Ačiū Dievui, mes su drauge turėjome dar pinigų, tad galėjome sugrįžti namo, o keli lietuviai dar liko ten vergauti.
Siūlau lietuviams būti budriems ir nevykti į Jarvenkylą. Nes kiek girdėjau atsiliepimų, kitose vietose, kur vadovauja patys suomiai, sąlygos dirbti yra palyginti geros. Taigi peršasi išvada, kad lietuviai kenkia lietuviams“, - mano Oksana.
Nusivylė darbininkais iš Lietuvos
Lrytas.lt susisiekė su Jarvenkylos ūkio vadove Ingrida. Moteris sakė esanti nusivylusi darbininkais iš Lietuvos.
„Liepos pradžioje atvykusiems lietuviams jau iš pat pradžių viskas nepatiko. Jie jau atvažiavo priešiškai nusiteikę. Taip, darbas braškių laukuose sunkus, tačiau nereikia tikėtis, kad užsienyje auksinėmis kapeikomis lyja. Pinigus reikia užsidirbti.
Dabar ūkyje dar dirba keli lietuviai. Jie skundžiasi, kad sunku, dar ir karščiai tvyro. Bet daugiau lietuvių nebesikviesiu, ačiū. Jie neturi motyvacijos“, - sakė Ingrida.
Ji pasakojo, kad pati Jarvenkylos ūkyje pradėjo dirbti 1998 metais. Iš pradžių skynė braškes, o paskui pradėjo vadovauti.
Šiuo metu jos ūkyje dirba keli lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai. Darbo diena trunka iki 11 valandų.
„Įstatymai leidžia derliaus metu tris savaites dirbti po vienuolika valandų. Suomijos įstatymai taip pat draudžia rūkyti darbo metu. Ar norėtumėte valgyti braškę, aplipusią pelenais?“ - klausė Ingrida.
Ji tikino, kad pertraukėlės darbininkams yra daromos ir per jas jie gali užkąsti. Pasak lietuvės, laukuose stovi ir talpa vandens, jis nuolat keičiamas šaltesniu vandeniu, kad žmonės galėtų atsigaivinti.
„Lietuviai labiau mėgo sėdėti, o ne judėti. O man juk reikia planuoti darbus, planuoti, kada jie bus padaryti“, - sakė ūkio vadovė.
Ji pripažino, kad šiuo metu, kai yra pats braškių derlius, įkainiai už surinktus kilogramus yra sumažėję. Už tris kilogramus priskintų braškių mokama nebe 2,79 euro, o 2,70.