Ilgio ežero pakrantėje atsiranda vis naujų kryžių, nuo ankstyvo pavasario ji pražysta gėlėmis. Tai padėkos, tikėjimo, vilties, pagarbos, palaimos, sveikatos, ramybės ir santarvės ženklai.
Prieš 44 metus Imbrado parapijos gyventojai penkiolikmetis Juozas Kriauklys ir šešiolikmetė pusseserė Albina Skvarčinskaitė apie vidurnaktį įprastu keliu važiavo namo iš savo giminaičių, gyvenančių Meiriškėlių kaime. Riedėdami motociklu nuo kalniuko prie kryžiaus pamatė šviesą virš Ilgio ežero. Pamanė, kad mašina atvažiuoja, bet šviesa neartėjo. Važiuodami per tiltelį pamatė ant sutrūnijusio polio stovinčią jauną nepaprasto grožio mergaitę.
Ji vilkėjo balta suknele su pelerina. Jos plaukai buvo auksiniai. Vieną ranką mergaitė laikė pridėjusi prie krūtinės, kita buvo nuleista. Jos žvilgsnis buvo nukreiptas į vaikiną ir merginą, sėdinčius ant motociklo. Jaunuoliai išsigando, motociklas užgeso, tad prariedėjo per tiltelį ir sustojo.
„Jaunuoliai klausė vienas kito – ar tą patį regėjo? Abu įsitikino, kad nesapnuoja. Albina apie šį reginį papasakojo mamai, o po kurio laiko susapnavo matytą ant polių mergaitę jau kaip Šv. Mariją, kuri ašarojo ir klausė, kodėl ji tylinti ir apie stebuklą nieko nesakanti žmonėms“, – laikraštyje „Zarasų kraštas“ rašė Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčios kunigas dekanas Remigijaus Kavaliauskas.
Apie matytą apsireiškimą įvykio liudininkai papasakojo tuometiniam Imbrado bažnyčios zakristijonui, o tas – klebonui Jonui Jatuliui. Netrukus ne tik visi parapijiečiai, bet ir daugybė už parapijos ir rajono ribų gyvenančių žmonių sužinojo, kad prie Ilgio ežero įvyko stebuklas. Jaunuoliais domėjosi tuometinio saugumo darbuotojai, bet nieko naujo neišgirdę paliko juos ramybėje.
Tikintieji masiškai pradėjo važiuoti prie ežero ir statyti kryžius. Tuometinio kolūkio vadovai liepdavo juos nugriauti. Kalbama, kad griovėjai greitai iškeliavo anapilin. Laisvai aplankyti stebuklingą vietą tapo įmanoma tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Kunigas Alfonsas Kadžius, Imbrado parapijoje klebonavęs 1973–1974 m., paskui iki 2000 m. – Aviliuose, apklausė ir surašė liudijimus žmonių, kurie iš Dievo Motinos buvo patyrę įvairių malonių, kai meldėsi prie Ilgio ežero ir vartojo jo vandenį.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta šiandien ypač dažnai lankoma. Kiekvienam tikinčiam stebuklu norisi išvysti stebuklingą vietą, suklupti prie ežero, išsakyti tai, kas slegia sielą ir kūną. Čia įkvėpimo semtis atvažiuoja menininkai, rašytojai ir psichologai.