Tuomet, kai dauguma jo kolegų parlamentarų kaitinsis Baltijos pajūryje ar kur nors egzotiniuose kraštuose, pasak I.Degutienės, prastai darbavęsis komiteto vadovas vyks į Varšuvą kelti kvalifikacijos.
Lenkijos sostinėje D.Budrys kelias dienas semsis patirties iš kitų Europos šalių parlamentinių ekonomikos komitetų vadovų.
Tokia patirtis Seimo komiteto vadovui būtų ypač svarbi, tiktai nežinia, ar D.Budriui ji pravers.
Mat baigiantis pavasario sesijai I.Degutienė kaip kirviu nurėžė: „Ekonomikos komiteto vadovą būtina keisti.”
Seimo pirmininkė paminėjo, kad D.Budrio vadovaujamame komitete stringa ypač daug svarbių įstatymų projektų.
I.Degutienei net susidarė įspūdis, kad būtini svarstymai vilkinami tyčia.
Po tokių viešai išdėstytų priekaištų ir užuominų apie komiteto vadovo pakeitimą būtų logiška tikėtis, kad Seimo vadovybė į Varšuvą siųstų ne prasižengėlį D.Budrį, bet galimą jo įpėdinį.
Juolab kad „prisikėlėlio” vizitas į kaimyninę šalį galutinai ištuštins visą komiteto užsienio komandiruotėms skirtą metų limitą – 20 tūkst. litų.
Nors pagal užsienio kelionių gausą šiemet D.Budrio vadovaujamas komitetas perėmė lyderio pozicijas iš jas ne vienus metus tvirtai savo rankose laikiusio Žmogaus teisių komiteto pirmininko A.Lydekos, kaip matyti iš Seimo pirmininkės vertinimų, „prisikėlėliui” žvalgytuvės po užsienius itin daug naudos neduoda.
Tad kodėl tikimasi, kad nepažangiam komiteto vadovui išvyka į Lenkiją šį kartą išeis į naudą?
O gal laimindama parlamentaro išvykas Seimo vadovybė vadovaujasi principu – viena ranka baudžiu, o kita – glostau?