Konstitucinis Teismas nutarime dėl Valstybės ir tarnybos
paslapčių įstatymo nuostatų pabrėžė, kad kiekvienu atveju
būtina įvertinti kiekvieno asmens situaciją ir
nuspręsti konkrečias taikytinas jo teises ribojančias priemones.
KT atkreipė dėmesį, kad asmuo gali būti traukiamas
baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis
tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat
ir dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų ir tyčinių baudžiamųjų
nusižengimų, dėl kurių asmens teistumas pagal Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymą nebūtų kliūtis išduoti leidimą
dirbti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo
pažymėjimą.
Pasak KT, įstatyme nenumačius galimybės atskirai vertinti
kiekvieno konkretaus atvejo, sudaromos prielaidas kilti situacijoms,
kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti su slapta informacija, ir
dėl to jis netenka pareigų valstybės tarnyboje net ir tais
atvejais, kai su jo traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu
ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios
keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo.
„Minėtas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų valstybės
įgaliotai institucijai vertinti su asmens traukimu baudžiamojon
atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusių
aplinkybių ir atitinkamai individualizuoti konkrečių tam asmeniui
taikytinų priemonių, ribojančių jo teises“, - teigiama KT
išplatintame pranešime.
Vienintelė priemonė, kuri taikoma visais atvejais, kai asmuo
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą
veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar
operatyvinis tyrimas, yra leidimo dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija panaikinimas ir vėliau asmens atleidimas iš
pareigų valstybės tarnyboje, todėl prieštarauja konstituciniam
teisinės valstybės principui, teigia Teismas.
Tuo pačiu KT konstatavo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių
įstatymo nuostata, jog leidimas dirbti su slapta informacija
asmeniui, kuris įtariamas ar prieš jį taikomos operatyvinės
priemonės, neišduodamas, pagrindiniam šalies įstatymui
neprieštarauja.
KT byloje nagrinėjo keturis sujungtus Vilniaus apygardos
administracinio teismo prašymus.
Abejones teismui sukėlė Valstybės ir tarnybos paslapčių
įstatymo nuostatos, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija
arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu
asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę
nusikalstamą veiką.
Teismo vertinimu, demokratinė visuomenė negali žmogui, kuris
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, uždrausti eiti valstybės
tarnautojo pareigų, jei jos reikalauja teisės dirbti su slapta
informacija, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą
veiką, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas
kaltu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo
administracinę bylą prieš Valstybės saugumo departamentą dėl
sprendimo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija. Asmuo užpildė dokumentus Kybartų geležinkelio posto
pamainos viršininko pareigoms eiti, buvo atliktas jo kandidatūros
patikrinimas, o paskui priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes apeliacine tvarka
nebuvo išnagrinėta jam iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu jis
jau yra išteisintas.