Administratorių teigimu, visos miesto gyventojų būstus
administruojančios įmonės liftams turi sukaupusios per 3 mln. Lt.
„Kauno liftų“ bendrovės generalinis direktorius Jonas Guzavičius
sako, kad ta suma turėtų būti kur kas didesnė - maždaug 5 mln. Lt.
Kam išleisti gyventojų pinigai, administratoriai neaiškina.
Vienam keliasdešimties butų gyventojų kasdien tarnaujančiam ir
jau netinkamam eksploatuoti liftui pakeisti reikiamas lėšas butų
savininkai kaupia maždaug 25 metus. Tačiau, net ir žinodami, kad
pinigų liftui turėtų jau pakakti, jie jo nesulauks. Jeigu namas
nėra įkūręs bendrijos ir jį administruoja savivaldybės valia
pelningą rinką gavęs būsto administratorius, jis ir gyventojų
sukauptomis lėšomis disponuoja.
„Jeigu administratorius atiduotų tai, kas gyventojų sudėta,
liftų remontui, mūsų įmonė galėtų pridėti likusią sumą ir pakeisti
seną liftą nauju. O paskui, pagal trišalę sutartį, gyventojai tą
kreditą mums per keletą metų išmokėtų.
Bet administratoriams, pasirodo, gyventojų pageidavimai - nė
motais. O kai ieškai priežasčių, kaip kažko nedaryti, tai būtinai
jų surasi. Kita vertus, koks administratorius gali sutikti
atsisakyti naudotis beprocenčiais pinigais, jeigu jam tokios
išimtinės sąlygos sudarytos? Tai ir naudojasi tuo“, - teigia J.
Guzavičius, „Kauno liftų“ vadovas ir Kauno krašto pramonininkų ir
darbdavių asociacijos prezidentas.
Jo duomenimis, būsto administratoriams gera būstų rinka,
užsitikrinant kas mėnesį nemažas pajamas iš gyventojų, perduota yra
tik trijuose Lietuvos miestuose - Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Kitur butų ūkį administruoja gyventojų bendrijos arba pačios
vietinės savivaldybės.
Kauno daugiabučiuose veikia daugiau nei 1000 liftų, mažiau nei
pusę jų administruoja patys gyventojai per savąsias bendrijas.
Panevėžį galima vadinti aktyvių savo buitimi besirūpinančių žmonių
miestu. Čia į bendrijas susibūrę gyventojai nelaukia, kol nutiks
kokia bėda su senu liftu. Pasistengia laiku jį pakeisti nauju
įrenginiu.
Anot J. Guzavičiaus, sovietiniais laikais liftų eksploatacijos
terminas buvo ketvirtis amžiaus, dabar jis sutrumpėjęs iki 20 metų.
Modernizuotas liftas, kurį „Kauno liftai“ sumontuoja vietoj
atitarnavusio įrenginio, ne tik saugesnis naudoti. Jis dar ir
pinigų gyventojams sutaupo - 150 Lt per mėnesį.
Kabinas, duris, elektros instaliaciją „Kauno liftų“ bendrovė
pasigamina pati, o saugos mazgus, kitą įrangą perka iš patikrintų
ir patikimų gamintojų. Ypatingas dėmesys skiriamas įrenginių
eksploatavimo saugumo reikalavimams. Kad liftais besinaudojantieji
nepatirtų nelaimių.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje 8 žmonėms trumpa kelionė liftu baigėsi mirtimi, 18 - sunkiais sužalojimais ir invalidumu. Tai - skaudūs įvykiai, kurie rodo: liftų ūkis turi būti
atnaujintas, kad šie sudėtingi įrenginiai tikrai patikimai žmonėms
tarnautų.
„Esame pagaminę daugiau nei pusantro šimto liftų. O vien Kaune
keistinų liftų daugiabučiuose yra apie 400. Tik jų keitimo procesas
sustojęs. Tarsi sutapo: liftai nekeičiami maždaug nuo tada, kai
butų ūkis tvirtai perėjo į administratorių rankas.
Štai konkretus pavyzdys - vienos 12 aukštų daugiabučio
laiptinės gyventojai jau keletą metų priversti lipti laiptais, nes
jų liftas seniai sudegęs. Gyventojai prašė administratorių, kad
atiduotų jiems pinigus, kuriuos žmonės sumokėjo už lifto remontą.
Ir tokiu būdu visas namas sutinka, kad tas vienos laiptinės liftas
būtų sutvarkytas. Bet administratorius nesutinka. Jis teigia turįs
kitų eksploatacinių išlaidų. Gal stogą reikia remontuoti, gal
kokius vamzdžius - logiška. Tačiau liftas - ne stogas, naudojimosi
senu liftu pasekmės gali būti ypatingai skaudžios“, - aiškino J.
Guzavičius.
Praėjusių metų gruodį Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė
sprendimą pakeisti liftų administravimo tvarką. Tačiau kol kas
sprendimas nepradėtas vykdyti.
„Kauno liftų“ vadovas viliasi, jog naujoji savivaldybės
administracija ilgai nebedels, ir padėtis liftų ūkyje pagerės iš
esmės.
„Tarkim, Elektrėnuose tvarka yra visai kitokia nei Kaune. Ten
turime sutartį su savivaldybe, kuri pati rūpinasi butų ūkiu. Ir po
truputį liftai Elektrėnuose keičiami. Manyčiau, kad lemiamas žodis,
kaip tvarkytis, turėtų būti ne administratorių, bet pačių
gyventojų, kurie moka pinigus.
Suprantu, kad kai kam pasikeitimai neatrodo prie širdies. Negi
šiaip sau atsisakysi verslo, kai, tarkim, už porą milijonų įsigijęs
įmonę, jos kasoje dukart tiek atrandi gyventojų sudėtų lėšų? Ir jei
miesto valdžia patylom tai toleruoja, pati vangiai keičiasi, tai
išeina kaip toje indų patarlėje: „Galima pažadinti kiekvieną, jei
tik jis neapsimeta, kad miega“, - ironizavo „Kauno liftų“ bendrovės
generalinis direktorius.