Abiem kaltinamosios, kurių byla jau yra perduota teismui ir
netrukus bus pradėta nagrinėti iš esmės, taikomas rašytinis
pasižadėjimas neišvykti. Pagal šią kardomąją priemonę, moterys
be pareigūnų žinios negali išvykti ilgiau nei savaitei.
Vilniaus apygardos teismas birželio 1-sios dienos nutartimi
paliko galioti ikiteisminio tyrimo metu joms paskirtus rašytinius
pasižadėjimus neišvykti.
Nutartyje nurodyta, kad kaltinamosios savo prašyme nenurodė
argumentų ir motyvų dėl šių kardomųjų priemonių panaikinimo.
Todėl apygardos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamųjų
dalyvavimą procese, konstatavo, jog šioje proceso stadijoje
netikslinga panaikinti V.Savickienei ir J.Savickaitei paskirtas
kardomąsias priemones.
Šią teismo nutartį mama su dukra apskundė Lietuvos
apeliaciniam teismui (LApT). Teismas penktadienį paskelbė, kad
skundą palieka nenagrinėtą, nes apygardos teismo birželio 1 dienos
nutartis, kuria buvo atmestas kaltinamųjų prašymas dėl kardomųjų
priemonių, yra neskundžiama.
LApT atkreipė skundo autorių dėmesį, kad kardomąsias
priemones panaikinti ar pakeisti gali tas pats subjektas, kuris jas
paskyrė, o nagrinėjant bylą teisme kardomąsias priemones
panaikina, pakeičia, prireikus ir paskiria tik baudžiamąją bylą
savo žinioje turintis teismas.
„Pažymėtina ir tai, kad prašymo panaikinti kardomąsias
priemones netenkinimas parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje,
neužkerta kelio tokio pobūdžio prašymus pareikšti vėlesnėse
proceso pirmosios instancijos teisme stadijose“, - rašoma teismo
nutartyje.
Buvusi teisėja ir jos dukra skunde (LApt) nurodė, kad joms paskirta kardomoji priemonė trukdo pasinaudoti teise laisvai judėti,
ieškotis darbo Europos Sąjungos šalyse ir yra neadekvati prievartos
priemonė pagal joms pareikštų kaltinimų esmę ir pobūdį.
Buvusi teisėja V.Savickienė teigė, kad yra registruota darbo
biržoje, bet mano, jog pragyvenimo šaltinio ieškotis gali tik
užsienio valstybėse, nes darbo birža iki šiol jai nepateikė nė
vieno darbo pasiūlymo. Jos dukra taip pat teigė, kad negali
susirasti darbo Lietuvoje, todėl yra priversta ieškotis darbo kitose
valstybėse.
Kaltinamosios mano, kad kardomosios priemonės paskyrimas tik tam,
jog būtų užtikrintas netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme, yra
nebūtinas. Skundo autorės, nurodydamos savo išsilavinimą,
tvirtina, kad jos supranta neatvykimo į teismo posėdžius pasekmes.
Kartu su žmona ir dukra teisiamam buvusiam Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui Rimantui Savickui kardomoji
priemonė buvo panaikinta, atsižvelgus, kad jis darbo reikalais
dažnai vyksta į Baltarusiją.
R.Savickas kaltinamas, kad piktnaudžiavo tarnybine teisėjo
padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė kitą valstybės
tarnautojui prilygintą asmenį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir
iššvaistyti jam patikėtą bei jo žinioje esantį svetimą turtą.
Prokurorai teisme bandys įrodyti, kad šis teisėjas už
palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje
civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus Algio Kleivos
priėmė 2 tūkst. 400 litų kyšį, suklastojo procesinius
dokumentus.
Įtariama, kad R.Savickas dalį jam inkriminuotų veiksmų atliko
kartu su kitu teisėju - Arnoldu Šukaičiu, tačiau Seimui nesutikus
leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, atsisakyta šiam
teisėjui pradėti ikiteisminį tyrimą.
Galimai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą dukrai parūpinusi ir
dėl to atleista V.Savickienė kaltinama, kad piktnaudžiavo tarnybine
padėtimi, siekdama asmeninės naudos, kurstė valstybės tarnautojui
prilygintą asmenį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei suklastoti
tikrą dokumentą, jį realizuoti.
J.Savickaitė kaltinama, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai
suklastotą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą
(sukčiavo).