Dauguma amatininkų, su kuriais kalbėjosi, apibūdino ją kaip gerą, nuoširdžią, maloniai ir natūraliai dalinančią dėmesį. Liepos žievės kibirėlių kūrėjas Vytautas Butvilas–Mažylis teigė, kad ji bendravo bendražmogiškai, paliko šilto žmogaus įspūdį.
Archeologijos klubo „Pajauta“ vadovė Daiva Luchtanienė ekscelenciją vaišino fazanu, sriuba iš avies galvos, lęšių, kriaušių ir obuolių.
Buvo prisimintas istorinis ritualas, kilęs iš XIV a. Rytų, kurio metu garbingiausi svečiai vaišinami avies akimi – jos prezidentė suvalgyti nepabijojo.
D.Luchtanienė su šalies vadove bendrauja jau ne pirmą kartą, tad archeologei buvo malonu, kad ji prisiminė prieš metus įvykusį susitikimą Žalgirio mūšio lauke, Griunvalde, Lenkijoje.
Prezidentė taip pat išklausė visą psichologės Kristinos Keturaitytės atliekamą Prano Puskunigio dainą „Apie senovę“, o jos sūnus Tauras buvo vienas iš trijų mažųjų šalies vadovės vedlių padėjusių D.Grybauskaitei pasirinkti, kuriuos amatus apžiūrėti.
Pamačiusi žalvarinius žiedus, garbinga viešnia juokavo, kad tokiais papuošalais ir apsiginti galima, o atsigaivinusi gira šventę paliko.
Šventėje – amatų įvairovė
Renginį, organizuotą aštuonis mėnesius, pradėjo paskaitų ciklas „Baltų tikėjimų atspindžiai laidosenoje“.
Pirmo renginio organizatorius, profesorius Aleksejus Luchtanas teigė, kad svarbiausias aspektas, pagrindas norint dabar sužinoti apie baltų kultūrą – kasinėjimai. Jo nuomone, baltų kultūra – tam tikras etapas, kurį pereina kiekviena valstybė tik skirtingais aspektais ir įvairiomis kultūrinėmis išraiškomis.
Šventėje nestigo renginių: viduramžių teismo proceso ir bausmių, kovų, ugnies išgavimo būdų, latgalių, žiemgalių ir lyvių kostiumų pristatymai, konkursai vaikams: geriausio lipdytinio puodo, šaudymo iš lanko, verpimo, grupės „Žalvarinis“ koncertas.
Vis dėlto viena svarbiausių dalių – galimybė prisiliesti prie senųjų amatų: pamatyti iš arti, pabendrauti su jais užsiimančiais žmonėmis, o kartu ir išbandyti pačiam.
Renginyje buvo galima susipažinti su ugnies išgraviravimu, senaisiais muzikiniais instrumentais (skudučiais, ožragiais, tarškine, trimitu, tauro ir mediniais ragais, kanklėmis), juvelyrikos dirbinių, lankų gamyba, lipdytine keramika, gintaro apdirbimu, kibirėlių iš liepos žievės kūrimu ir kt.
Dalyviai maloniai dalinosi savo reprezentuojamų amatų ypatumais. Pavyzdžiui, mokytoja iš Ukmergės, Vita Vaitkevičienė, pasakojo, kad puodai gaminami iš molio ir granito priemaišų yra deginami virš penkių valandų ir tik kitą dieną yra įvertinamas rezultatas.
Archeologė Virginija Stašenkovienė, kilusi iš Šiaulių, pristatinėjo pačią seniausią keramiką – nuo akmens amžiaus iki žiedimo rato atsiradimo (X a.). „Medžiotojų“ palapinėje buvo rodoma akmens amžiaus gyventojų buitis: maisto ir drabužių iš odos gaminimas, kuris užtrunka tris dienas.
Taip pat galima susipažinti ir su eksperimentine archeologija, kuria užsiiminėjanti Virginija Rimkutė pynimo būdu kuria net sukneles. Blogai pasijutus ar pasigydyti, galima kreiptis į senosios medicinos palapinę, kurioje Tauras ir Alma Mekai, Rolandas Minevičius, Jolanta Žemaitienė padės išsigydyti visas ligas – tiek širdies, tiek akių.
Tauras Mekas išdavė, jog norint sustiprinti regėjimą yra svarbi akių spalva, pavyzdžiui, mėlynakiams padeda gydymas rugiagėlėmis ir mėlynėmis.
Tačiau pasitaikė nemalonių akimirkų – viena iš dalyvių pasiskundė, kad pirmąkart šiais metais atsirado žmonių, kurie bando kažką nugvelbti.