Saugus maistas sutaupo vaistus

Jo vadovaujamoje įstaigoje tiriami vietiniai ir atvežtiniai pašarai, vaisiai, daržovės, riešutai, uogos, mėsa ir jos gaminiai, kiti gyvūninės ir augalinės kilmės produktai, taip pat gyvūnai.

Apie tai, kaip minėtasis institutas tarnauja visuomenei, kad jos nariai valgytų sveiką maistą, su jo vadovu kalbasi „ŪP“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ.

- Prašytume supažindinti su maisto priežiūros srities reorganizacijos naujovėmis, kurios neaplenkė ir Jūsų vadovaujamos įstaigos. - Nuo liepos 1 d. reorganizuojant Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Instituto teritorinių skyrių Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje sąrašą papildė Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija. Klaipėdos uostas – svarbus importo ir eksporto kelias, todėl planuojama aktyvinti šios laboratorijos veiklą. Prijungus Klaipėdos laboratoriją, Instituto veikla apims visą Lietuvos teritoriją. Bus paprasčiau surinkti mėginius ir atvežti į Vilnių, jeigu teritoriniuose skyriuose nebus galima atlikti tyrimų.

- Kad vartotojas būtų kuo mažiau klaidinamas, žemės ūkio ministro nurodymu buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų, VMVT, Instituto, verslo atstovai, parengė maisto priedų ženklinimo tvarką. Bus tiriamas galutinis – rinkoje parduodamas – produktas, o gamintojai privalės garantuoti gamybos proceso atsekamumą, o esant reikalui vadovaujantis savikontrolės sistemos priemonėmis (laboratorinių tyrimų duomenimis, receptūromis, gamybos proceso aprašymais) – įrodyti, jog gaminant vieną ar kitą produktą nebuvo naudota neleistinų maisto priedų, žaliavų. Tačiau VMVT kontrolės metu kilus ginčui patikrinimo įvertinimui duomenys pateikiami NMVRVI , o galutinis sprendimas priimamas remiantis įmonės savikontrolės sistemos įvertinimo ir Instituto išvadomis.

Be maisto laboratorinių tyrimų, vis didesnį dėmesį skiriame rizikos vertinimo reikšmei, moksliniams tyrimams. Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Europos maisto saugos tarnyba, Vokietijos rizikos vertinimo institutu, Suomijos maisto saugos agentūra sustiprinome ir paįvairinome savo mokslinius tyrimus, patirtį.

Ketiname bendradarbiauti ir su Armėnijos, Kazachstano, Gruzijos, Saudo Arabijos atitinkamomis institucijomis. Mat Institutas vis dažniau pasirenkamas kaip mokymo bazė daugeliui užsienio šalių.

Pradėjome dalyvauti ES kofinansuojamoje Listeria monocytogenes bakterijų nustatymo sūriuose ir rūkytuose žuvies produktuose programoje. Norima išsiaiškinti situaciją visos Europos mastu ir numatyti galimus problemos sprendimo būdus. Vykdome ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų (kempinligės, pasiutligės, kitų) kontrolės programą.

- NMVRVI laboratorija – vienintelė šalyje, atitinkanti aukščiausius valstybinei kontrolei keliamus reikalavimus. Šalyje nėra kitos laboratorijos, kurioje būtų atliekami tokie įvairūs ir sudėtingi tyrimai.

Institute atliekami laboratoriniai tyrimai akredituoti pagal tarptautinius standartus. Taigi Lietuvoje gaminami maisto produktai atitinka ir ES, ir Rusijos Federacijos reikalavimus. Institutui suteikta teisė naudoti Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo ženklą - ILAC. Jis reiškia, jog mūsų tyrimų rezultatai pripažįstami ne tik ES, bet ir daugelyje kitų valstybių.

Instituto laboratorinė veikla, rizikos vertinimas – labai svarbūs garantuojant gyvūninės kilmės maisto produktų saugą ir kokybę Lietuvoje bei už jos ribų.

- Ar visais atvejais Institutas atlieka tyrimus savo laboratorijoje – ar nereikia kartais mėginių siųsti į kitų šalių akredituotas laboratorijas? Ar visada tyrimo užsakovas pasitiki Instituto pateiktomis išvadomis? - Mūsų tyrimų kokybė – aukščiausia. Jų išvados padeda verslininkams įvertinti lietuviško ir atvežtinio gaminio kokybę, jo saugumą vartotojui. Jei verslininkai nepritaria mūsų išvadoms, tyrimai jų lėšomis gali būti kartojami kitose akredituotose laboratorijose. Tačiau ilgametė patirtis parodė, jog mūsų tyrimų rezultatai sutampa su kitų laboratorijų.

Kadangi įdiegti ir palaikyti naujus laboratorinių tyrimų metodus brangu, atsiradus poreikiui atlikti labai mažai tyrimų, mėginiai siunčiami į ES laboratorijas, su kuriomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Pavyzdžiui, gavę užsakymą maiste nustatyti dažiklius, mėginį siunčiame į Estiją, jei reikia atlikti melanino tyrimą – į Vokietiją, jei sužinoti, ar esama mineralinės alyvos, – į Olandiją.

- Tyrimų laiką lemia naudojamos tyrimų metodikos. Programiniai augalų, pašarų, gyvūnų liekanų stebėsenos tyrimai atliekami per 5-7 darbo dienas, atliekant patvirtinamuosius mėginių tyrimus – iki 3 darbo dienų. Augalinės kilmės greitai gendantys importiniai produktai, švieži vaisiai, daržovės, uogos tiriami 2-5 darbo dienas.

Tačiau esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, neseniai nustatyto klasikinio kiaulių maro atveju, laboratorija dirbo dieną naktį.

- Kokie importuojami maisto produktai dažniausiai neatitiko jiems keliamų reikalavimų? - Pernai į Lietuvos rinką nepateko 1 260 t importuotų nesaugių maisto produktų ir 122 t pašarų. Šįmet sustabdyta 355 t nesaugių maisto ir pašarų produktų realizacija. Sausio-balandžio mėnesiais atlikome daugiau nei 90 tūkst. įmonių savikontrolės tyrimų, iš jų 4 012 neatitiko reikalavimų. Didžiausią nesaugių maisto produktų grupę sudarė vaisiai ir daržovės – 24 proc., žuvininkystės produktai – 11 proc., riešutai ir jų produktai – 18 proc.

Nesaugių grūdų ir duonos kepinių buvo 8 proc., mėsos ir jos gaminių – 7 proc. Buvo nustatyti parazitai (nematodų lervos), neleistini vartoti maisto priedai (E 127, E 150a, E 954, E 950, E 951, E 952), pesticidai (diphenylaminas, malationas, dichlorvos), aruodiniai kenkėjai, organoleptiniai pakitimai. Nesaugūs maisto produktai buvo importuoti iš Ispanijos, Kinijos, Kazachstano, Italijos, Lenkijos, Turkijos, Maroko, Tailando ir kt.

- Kiekviena įmonė, siekdama garantuoti gaminamų, importuojamų ar eksportuojamų prekių kokybę, įdiegia savikontrolės sistemą. Pernai atlikome per 350 tūkst. savikontrolės tyrimų, iš jų apie 5 proc. neatitiko reikalavimų. Vienais metais tokių tyrimų mažėja, kitais didėja. Šiemet labai padaugėjo eksportuojamų gyvulių serologinių tyrimų.

- Skambučių sulaukiame daug ir įvairių, stengiamės į visus atsakyti. Dauguma skambinusiųjų nori sužinoti apie maisto produktų sudedamąsias dalis, gyvūnų ligas bei Instituto atliekamus tyrimus. Tačiau jei žmogus įtaria, jog tam tikroje parduotuvėje ar turguje prekiaujama nesaugiais maisto produktais, apie tai pirmiausia turi pranešti tos teritorijos valstybiniam inspektoriui – šis atvyks į vietą ir paims produkto mėginį.

- Kur fizinis asmuo, panoręs išsitirti vandenį, uogas ar maisto produktus, visa tai turėtų atnešti? - Kur jam patogiau – gali atnešti ir į Instituto laboratoriją Vilniuje, ir į jo teritorinius skyrius Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje ar kituose miestuose esančias VMVT laboratorijas.

- Didžiausią tyrimų dalį sudaro maisto produktų ir pašarų tyrimai: soja ir jos produktai – 51 proc., kukurūzai ir jų produktai – 10 proc., rapsai ir jų produktai – 4 proc., ryžiai – 4,3 proc.

Apie 75 proc. tirtų mėginių – tai inspekciniai ir importo kontrolės, 10 proc. – savikontrolės, 5 proc. – kvalifikaciniai, 1 proc. – aplinkos, 6 proc. – pašarų mėginiai.

Genetinės modifikacijos kiekis, didesnis nei leidžiamas 0,9 proc. (produkto etiketėje būtina nurodyti - GMO), nustatytas 8 proc. tirtų mėginių, dažniausiai sojos, šokolado gaminių, pašarų ir jų priedų. Leistinas GMO kiekis nustatytas 5,5 proc. mėginių. 86 proc. tirtų mėginių genetinė modifikacija nenustatyta.

- Kiekviename iš aštuonių skyrių atliekami specifiniai tyrimai. Visų skyrių veikla susijusi. Vartotojas tikrai gauna tiesioginę naudą, nes VMVT, remdamasi tais tyrimais, sustabdo nesaugių, nekokybiškų produktų realizavimą. Maisto produktai vertinami atsižvelgiant į toksiškumą, mikrobiologinę taršą, pesticidų, veterinarinių vaistų likučius, genetiškai modifikuotus organizmus, kitus rodiklius.

Radiologinių tyrimų skyrius vykdo gyvūnų, maisto produktų ir pašarų radiologinės taršos stebėjimą, kontroliuoja iš trečiųjų šalių importuojamus grybus, uogas, riešutus. Virusologinių tyrimų skyriuje nustatoma, ar gyvuliai ir laukinė fauna neserga virusinėmis ligomis. Bakteriologiniame tyrimų skyriaus akiratyje – gyvūnų klinikinės ir patologinės medžiagos bakteriologija, parazitologija.

- Žmonės domisi ne tik ką valgo – jiems rūpi ir kokį vandenį geria. Tad kokį? – Lietuvoje požeminis vanduo – pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Beveik trečdalis šalies gyventojų naudoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Sausį-gegužę buvo ištirti 273 šachtinių šulinių geriamojo vandens valstybiniai patvirtinamieji mėginiai, iš jų 39 (14,3 proc.) neatitiko teisės aktų reikalavimų – cheminė tarša nustatyta 27 (69 proc.) mėginiuose, mikrobiologinė tarša – 12 (31 proc.) mėginių.

Šachtinių šulinių vandens laboratorinių tyrimų duomenys byloja, jog dažniausiai teisės aktų reikalavimams nusižengta dėl nitratų, E. coli ir žarninių enterokokų gausos. Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nuostatas, geriamajame vandenyje nitratų gali būti ne daugiau kaip 50 mg/l, o E. coli bei žarninių enterokokų – turi visai nebūti.

Šachtinių šulinių vanduo būtų geresnis, jei jų savininkai bent kartą per metus atliktų vandens cheminius ir mikrobiologinius tyrimus, atkreiptų dėmesį, kad šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Taršą gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. Šulinio atstumas turi būti: iki gyvenamojo namo – 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.

- Vasara – bičių darbymetis. Ką tyrimai byloja apie medaus kokybę? - Meduje dažniausiai nustatinėjami: drėgnis, rūgštingumas, diastazės aktyvumas, taip pat teršalai: chloralfenikolis, nitrofuranai (medžiagos, naudojamos bitėms gydyti), hidrooksimetilfurfurolas.

Iš tirtų medaus mėginių galima teigti, jog Lietuvoje surenkamas medus kokybiškas. Institutas pateikė paraiškas dalyvauti penkiuose projektuose pagal žemės ūkio ministro įsakymą ,, Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011-2013 metų programos patvirtinimo“ – atlikti bitininkystės ir bičių produktų taikomųjų mokslinių tyrimų programą tiriant nitrofuranų, sulfanilamidų ir tetraciklinų liekanų bei amerikinio ir europinio puvinių ir bičių nozematozės sukėlėjų geografinio paplitimo analizę šalies bitynuose. Todėl bitininkai turės galimybę naudotis naujausia informacija, susijusia su bičių priežiūra ir medaus kokybe.

- Stengiuosi vartoti iš šviežių produktų namuose gamintą maistą.

Produktus perku parduotuvėje, turguje, pirmenybę teikiu lietuviškiems. Prekybos centruose visada skaitau, kas parašyta gaminio etiketėje.

Manau, Lietuvoje maisto kokybė gera, o kokį maistą valgyti – kiekvienam pasirinkti. Domėdamiesi, ką valgome, būsime sveikesni.