Žiniasklaidos teigimu, privačiame medicinos atliekų versle
akcijų turintis A. Klišonis, pasisakydamas už tai, kad ši bendrovė
degintų medicinines atliekas be leidimų, galimai proteguoja UAB
„Senovė“.
Seimo narė mano, kad Vyriausiojo administracinio teismo
sprendimas galutinai panaikinti licenciją įmonei „Senovė“ yra
priimtas teisingai ir laiku. Vilniaus miesto gyventojai,
visuomeninės organizacijos jau senokai skundžiasi dėl pramonės
objektų, esančių prie Gariūnų turgavietės, tarp jų ir medicininių
atliekų deginimo įrenginio taršos. Seimo narė yra pasipiktinusi,
kad įrenginys veikia neturėdamas jokių leidimų.
„Nesuprantama, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija siekia,
kad įmonė, nuolat pažeidinėjusi technologinių procesų režimą ir
teršusi aplinką, vėl pastoviai pradėtų veikti. Nesuprantama kam
įdiegiami nauji, brangiai kainuojantys įrenginiai jei „Senovė“
galutinai prarado leidimą užsiimti įvardintu verslu“, - stebisi
parlamentarė.
Seimo narė mano, kad Lietuvoje yra pakankamai galimybių
sutvarkyti medicinines atliekas ir nebuvo jokio būtinumo paskelbti
ekstremalią situaciją, tuo labiau gąsdinti visuomenę brangiai
kainuojančiu medicininių atliekų deginimu užsienyje.
Seimo narė sakosi atidžiai stebėsiant šios įmonės stabdymą ir
neatmetanti galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Ketvirtadienį „Senovėje“ paleistas papildomas autoklavavimo
įrenginys, medicinines atliekas paverčiantis buitinėmis atliekomis,
kurias galima vežti į sąvartyną, primena ELTA.
Dėl nesutarimų su deginimo įrenginio statytojais veiklą
sustabdžius Ūkio ministerijai pavaldžiai gamyklai Šiauliuose,
šalyje buvo paskelbta ekstremali padėtis.
Premjeras Andrius Kubilius yra pažadėjęs aiškintis, ar Ūkio
ministerija pakankamai gerai prižiūrėjo 72 mln.litų vertės
medicininių atliekų deginimo gamyklos statybą.
Paskelbus ekstremalią situaciją, Sveikatos apsaugos
ministerijos duomenimis, buvo sukaupta daugiau kaip 50 tonų
medicininių atliekų, daugiausia - Vilniaus, Utenos ir kai kuriose
Kauno ir Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Viceministro A. Klišonio skaičiavimais, autoklavavimo įrenginys
situaciją normalizuos per pusantro mėnesio.Viceministras
neracionaliu vadino atliekų eksportą, nes tai esą kainuos nuo 2 iki
10 kartų brangiau nei deginimas vietoje.
Birželio viduryje visų rūšių pavojingų atliekų tvarkymo
paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje teikianti UAB“AV
investicija“ pareiškė, kad nebuvo jokio pagrindo skelbti
ekstremalią situaciją dėl medicininių atliekų. Bendrovė teigia
galinti visas medicinines atliekas išvežti iš Lietuvos.
„AV Investicija“ vadovė Rima Valentinavičienė stebisi, kad
sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis net nesikreipęs į juos
pareiškė, jog išvežimas atliekų naikinti į kitas šalis kainuotų nuo
dviejų iki dešimties kartų daugiau.
„Nesame gavę jokių Sveikatos apsaugos ministerijos paklausimų
dėl kainos. Todėl manau, kad nebūtina sudaryti išskirtinių sąlygų
vienai bendrovei, nusižengiant galiojantiems teisėms aktams
Lietuvoje. Turėdami partnerius Vokietijoje galime už tą pačią kainą
išvežti visas Lietuvoje susikaupusias medicinines atliekas ir
utilizuoti jas už Lietuvos ribų ”, - sako „AV investicija“ vadovė
R.Valentinavičienė.
Per metus susikaupia beveik 1700 tonų medicininių atliekų, iš
jų degintinų - 800 tonų. Per metus medicininių atliekų tvarkymas
kainuoja apie 8 mln. litų. Tai apmoka atliekų gamintojas.