Vasarą sostinėje sutikti 36 metų S.Kaminską įmanoma nebent dieną, kai jis atvažiuoja į darbą. Vyras Vilniuje dirba sodininku.
Savaitgaliais ir kiekvieną dieną po darbo S.Kaminskas grįžta į kukurūzų lauką, esantį netoli Trakų.
Čia vilnietis jau ketvirtus metus lankytojus kviečia pasivaikščioti po kukurūzų labirintą. Kad būtų įdomiau, kasmet jis siūlo išbandyti vis į kitokią formą sujungtus takelius.
S.Kaminskas iš kukurūzų jau buvo sukūręs Gedimino pilį, Lietuvos vardo tūkstantmečio simbolį, Europos žemėlapį.
Klientų vilnietis nesibaido net jei jie atvažiuoja naktį prieš tai neįspėję.
„Paprastai norintys po labirintą pasivaikščioti naktį susitaria iš anksto. Bet būna, kad atvažiuoja lyg niekur nieko. Keliuosi ir trečią valandą nakties, einu įleisti žmonių”, – šypsojosi S.Kaminskas.
Ramybės S.Kaminskui neduoda tik šernai, kurie išknisa kukurūzus. Tačiau jis rado būdą, kaip juos atbaidyti.
„Dabar palieku nuolat įjungtą Marijos radiją. Šernai girdi, mano, kad tarp kukurūzų visada yra žmonių, ir gilyn nelenda”, – juokėsi S.Kaminskas.
– Kokios naujovės lankytojų labirinte laukia šiemet? – pasiteiravo „Sostinė” kukurūzų labirinto savininko.
– Šiemet bus du labirintai, juose bus dviejų temų motyvai. Didysis labirintas sukurtas Michelangelo motyvais, mažajame vyraus būsimo krepšinio čempionato tema.
Kasmet bandau tobulėti, įdiegti naujovių. Dėl to šiemet labirintuose bus kaip niekada daug pramogų. Esu sugalvojęs sūpynes iš plastikinių vamzdžių, kurie laikysis ant stovų. Tokių nesu niekur kitur matęs.
Taip pat žmonės galės žaisti „kryžiukus nuliukus”, tik ne ant popieriaus, bet su 10 litrų plastikinėmis talpyklomis.
Kiekvienas įėjęs į labirintą gaus juostelę. Labirinte bus komposteriai, kur lankytojai turės pažymėti juostelę ir sudėlioti žodžius. Taip pat jie čia ras Michelangelo minčių. Šis žmogus man dabar tapo įkvėpimo šaltiniu. Pamaniau, kad ir kitiems jo mintys gali būti įdomios.
Šalia labirinto bus ir krepšinio lenta, tik žmonės mėtys ne kamuolius, o kukurūzų burbuoles.
– Ar per ketverius metus atsirado nuolatinių labirinto lankytojų?
– Taip, yra žmonių, kurie atvyksta į labirintą kiekvienais metais. Stengiuosi, kad žmonės čia patirtų gerų emocijų.
Šiemet padidinau bilietų kainas, juk įdedu daug darbo. Reikia gerbti ir save, nes to, ką gauna už dyką, žmonės dažnai neįvertina.
Kai kurie svečiai man yra pridarę žalos – išlaužę kukurūzus, mano sukurtas iškamšas. Džiaugiuosi, kad tokių lankytojų dabar mažiau.
Ypač dažnai kukurūzus naikindavo kompanijos, kurios ateidavo naktį. Jau esu pasimokęs. Dabar iš tokių lankytojų imu užstatą, asmens dokumentą.
Visko pridaro ir moksleiviai, bet tai atleidžiama, nes jie ir taip yra išdykę.
Nuo lankytojų yra nukentėję ne tik kukurūzai, bet ir aš pats. Anksčiau pramogautojus labirinte stengdavausi specialiai šiek tiek išgąsdinti. Dabar to nebedarau, nes būdavo ir taip, kad klientai išsigąsdavo per daug.
Dabar žinau, kad vaikų gąsdinti nereikia. Kai kurie žmonės reaguodavo ne taip, kaip tikėdavausi. Į mane yra paleidę akmenį, o moksleiviai specialiai imdavo erzinti.
– Kaip kukurūzų labirinte elgiasi užsieniečiai?
– Pramogauti užsieniečių atvyksta nemažai. Juos atveža lietuviai. Yra buvę ir užsienio lietuvių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienais metais sukuriama maždaug po 200 labirintų. Tačiau jų kita kultūra, jiems kukurūzai toks pat savas augalas kaip mums rugiai.
Į labirintą atvykę amerikiečiai džiaugiasi, stebisi, kad ir Lietuvoje atsiranda tokia tradicija.
Nesakau, kad lietuviai nekultūringi. Tačiau pastebėjau, kad gražiausiai labirinte elgiasi žmonės, atvykę ne iš Vilniaus. Vilniečiai tikriausiai išlepinti pramogų.
Mažesnių miestelių gyventojams pati išvyka į kitą miestą, bendravimas su naujais žmonėmis jau yra pramoga, todėl ir labirinte jie elgiasi mandagiai, pagarbiai.
Man patinka, kai atvažiuoja kūrybingi žmonės. Pasitaiko tokių mergvakarių ar bernvakarių.
Per vieną bernvakarį vaikinui draugai išdalijo akmenukus su įvairiais užrašais, jis juos turėjo surasti.
Vaikinas rado ne visus akmenukus, todėl likusius surinkau aš ir pernai išdėliojau labirinte. Labirinto tema buvo Europos šalys ir miestai, todėl, pavyzdžiui, užrašą „alus” padėjau prie Prahos, „meilė” – prie Vilniaus, prie Londono – „pinigai”.
– Gal kukurūzų labirintą būtų galima įrengti ir Vilniuje, o ne už miesto?
– Esu nužiūrėjęs, kad būtų puiku kukurūzų labirintą įrengti prie Baltojo tilto. Ten juk didžiulė laisva pieva. Tačiau užtruktų, jeigu norėčiau gauti leidimus, todėl kol kas apsiriboju labirintu, esančiu netoli Trakų.
Užpernai dar vienas kukurūzų labirintas buvo atidarytas Anykščiuose. Žinau, kad yra ir daugiau norinčių įrengti kukurūzų labirintų.
Tačiau tie, kurie pradeda daryti, pamato, kad tai – vargo vakarienė. Žinoma, viskas kitaip, jei toks darbas malonus.
Manęs niekas neremia, viską darau iš savo šeimos biudžeto. Kiek nukentėsiu, tiek nukentėsiu pats, bet jei laimėsiu, tai irgi tik pats.
Iniciatyvų mieste yra, tačiau viskas atsiremia į pinigus. Juk jei žmogus dirbs, stengsis tik iš geros valios, jis vieną dieną pavargs, susimąstys, ką valgyti, jėgos išseks – tuo viskas ir baigsis.