Geltonas, 1940-aisiais statytas, tačiau dailiai renovuotas daugiabutis stovi pačioje Liepkalnio gatvės pradžioje, visai netoli sostinės Senamiesčio.
Prieš porą metų šiame name butus įsigiję vilniečiai džiaugėsi puikiu pirkiniu.
Tačiau gyvenimas naujakuriams netrukus apkarto.
Name nieko netrūko
Namo renovaciją užsakiusi bendrovė „Travestus” pirkėjams buvo nurodžiusi, kad pastatas tinkamu naudoti bus pripažintas 2009-ųjų rugsėjo 1-ąją.
Naujieji gyventojai į daugiabutį atsikraustė likus kelioms dienoms iki šio termino.
„Iš esmės name gyventi buvo galima, jame nieko netrūksta. Kai atsikraustėme likus kelioms dienoms iki namo atidavimo vertinti, nesijautėme pažeidę kokius nors įstatymus”, – kalbėjo butą Liepkalnio gatvės 1-ajame pastate įsigijusi vilnietė Neringa.
Tačiau bendrovė „Travestus” po kurio laiko bankrutavo, o pastatas liko nepripažintas tinkamu gyventi.
Pernai pastate buvo išjungtas karštas vanduo. Gyventojai žiemą praleido be šildymo.
Vandenį šildėsi patys
Iš savo butų kraustytis nenorintys žmonės savarankiškai įsirengė katilus karštam vandeniui ruošti.
„Šildytis butuose taip pat galima savarankiškai, tačiau pats namas žiemą vis tiek neįšyla. O jame gyvena ir šeimos su mažais vaikais.
Kai kurie gyventojai dėl nepatogumų žiemą išsikraustė”, – sakė Neringa.
Gyventojams kantrybė trūko, kai jie gavo pranešimą, kad netrukus daugiabutyje ketinama išjungti ir šaltą vandenį.
Neatiduoda dokumentų
Bendrovės „Travestus” bankrotą administruoja įmonė „Avere”. Įmonės „Avere” direktorius Romualdas Pinkovskis sakė, kad bėdą išspręsti būtų galima paprasčiau, jeigu „Travestus” vadovai atiduotų su namu susijusius dokumentus.
„Buvę vadovai neperduoda dokumentų, o be jų negaliu gyventojams padėti susitarti ir su vandens tiekėjais.
Sutartis dėl vandens, elektros tiekimo paprastai galima sudaryti tik tada, kai namas yra pripažintas tinkamu gyventi”, – teigė R.Pinkovskis.
Siūlo tarpininkauti
Su elektros tiekėjais gyventojams šiaip ne taip pavyko susitarti patiems. Jie sutartis sudarė individualiai.
„Nors butuose skaitikliai yra, vandens tiekėjai su gyventojais atsiskaityti tiesiogiai negali. Sutariau su gyventojais, kad sutartį pasirašytų su manimi.
Tokiu būdu tarpininkaučiau tarp vandens tiekėjų ir nuskriaustų gyventojų.
Bet vieno buto savininkas nenori pasirašyti tokios sutarties.
O aš rizikuoti irgi negaliu. Kas bus, jei sumokėsiu už gyventojų vandenį, o jie atsisakys su manimi atsiskaityti?” – svarstė R.Pinkovskis.
Regi daug problemų
Įmonės „Vilniaus vandenys” komunikacijos skyriaus projektų vadovė Simona Skalauskytė sakė, kad Liepkalnio gatvės 1-ajame daugiabutyje nuotekų ir vandens tinklai nėra iki galo sutvarkyti.
„Namo ir komunikacijų pripažinimas tinkamais naudoti – skirtingi dalykai. Namas negali būti eksploatuojamas, kol nėra įvertintos komunikacijos, o problemų dėl Liepkalnio gatvės 1-ojo namo dar yra.
Tačiau žinau, kad gyventojai išsirinko atstovą ir jis pasirašys sutartį, todėl šaltas vanduo gyventojams ir toliau bus tiekiamas”, – teigė S.Skalauskytė.
Įmonė lėšų neturi
Nors vandenį Liepkalnio gatvės gyventojai turės, kada galutinai baigsis jų vargai, bankroto administratorius R.Pinkovskis atsakyti negalėjo.
Neaišku ir kada daugiabutis bus oficialiai paskelbtas namu, kuriame gali gyventi žmonės.
„Kai įmonė bankrutuoja, turtas parduodamas ir pirmiausia atsiskaitoma su kreditoriais.
Jeigu įmonei naudinga ir ji turi lėšų, dar gali atiduoti vertinti namą valstybinei komisijai.
Bet bankrutavusi įmonė „Travestus” jokių lėšų neturi”, – tvirtino R.Pinkovskis.
Šiuo metu iš Liepkalnio gatvės 1-ajame name esančių 15 butų parduota mažiau nei pusė.
Nors namo dokumentų tvarkymas stringa, ant pastato vis dar kabo didžiulis skelbimas, siūlantis vilniečiams čia įsigyti butus.
Gyventojai pakliuvo į pinkles
Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
„Pagal statybos įstatymą tinkamu naudoti nepripažintame name žmonės gyventi negali. Dabar viskas priklauso nuo to, kokią butų pirkimo sutartį sudarė gyventojai.
Jeigu turtą apdraudė patikima bendrovė, jie gali atgauti pinigų, tačiau blogiau gali baigtis, jei paskolą draudė pigiausia įmonė.
Imantis namo renovacijos turėjo būti įgaliotinis, kuris tvarko visus dokumentus. O jeigu įmonė veikė tik popieriuje ir darbams atlikti samdė bet ką, gali būti, kad gyventojai papuolė į bėdą.
Namą renovavusi bendrovė bankrutavo. Panašu, kad šis atvejis su Liepkalnio gatvės pastatu buvo juodžiausias įmonės reikalas.”