Trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad prie
tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokinių krepšelių bus
mokamas nebe 15 proc., o 20 proc. priedas.
Nuo šio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose įvedamos
papildomos lietuvių kalbos pamokos, kad moksleiviai pasirengtų nuo
2013 metų laikyti visiems abiturientams vienodą valstybinės kalbos
egzaminą.
„Pakeitimai leis finansuoti papildomą lietuvių kalbos mokymą
mokyklose tautinių mažumų kalba“, - teigiama Švietimo ir mokslo
ministerijos pažymoje.
„Mokytojai, mokiniai ir jų tėvai neturi pagrindo nerimauti dėl
naujų lietuvių kalbos mokymo programų mokyklose tautinių mažumų
kalba. Mokytojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, pasirengti
naujoms ugdymo programoms ir už savo darbą gauti deramą atlygį“, -
vėliau išplatintame pranešime spaudai sakė ministras Gintaras
Steponavičius.
Vyriausybė taip pat nusprendė kelti lietuvių kalbos mokėjimo
reikalavimus tautinių mažumų mokyklų pedagogams.
Šiuo metu valstybine kalba mokantys mokytojai privalo turėti
trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, tačiau dalis
tautinių mažumų mokyklų mokytojų turi antrąją, kadangi moko ne
lietuvių kalba.
Įstatymu nustačius, jog Lietuvos istorija, geografija ir
pilietiškumo ugdymo pagrindai tautinių mažumų mokyklose turi būti
dėstomos lietuviškai, iš šių dalykų mokytojų bus reikalaujama
turėti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Įgyti
kategoriją nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2012 metų
rugpjūčio 31 dienos.
Lietuvos Seimas pavasario sesijoje priėmė naują Švietimo
įstatymą, kuriuo šiek tiek plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose ir numatyta po dvejų metų
suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą.
Lietuvos pareigūnai sako, kad iki šiol lenkiškose mokyklose 90
proc. dalykų dėstoma lenkiškai, nors Europos standartai numato, kad
valstybine kalba dėstoma apie 40 proc. dalykų.
Tikimasi, kad naujosios nuostatos leis tautinėms mažumoms geriau
išmokti valstybinę kalbą.
„Daugiausia laimės vaikai, kurie gerai išmokę lietuvių kalbą
galės sėkmingiau stoti į aukštąsias mokyklas ir siekti karjeros
Lietuvoje“, - trečiadienį sakė ministras.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojęs naujos redakcijos Švietimo
įstatymas numato, kad lietuvių kalbos dalykas yra sudedamoji ugdymo
programos dalis, jai mokyti skiriama ne mažiau laiko kaip gimtajai
kalbai. Priešmokyklinio ugdymo programoje lietuvių kalbai skiriama
ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę, o pirmose - dvyliktose
klasėse prisideda nuo 0,5 iki 2 papildomų lietuvių kalbos pamokų
per savaitę.
Lietuvos lenkų politikai naujas Švietimo įstatymo nuostatas
kritikavo.