- Apsilankymus Palangoje žurnalistai buvo pakrikštiję kelionėmis laiko mašina į praeitį. Ar nebuvo baisu sutikti vadovauti atsilikusiam miestui?
- Esu gimęs ir užaugęs Palangoje. Todėl pernelyg ilgai užtrukusi
gimtojo miesto stagnacija, paniekinantys epitetai šalies spaudoje apie Palangą mane skaudino asmeniškai. Prieš 8 metus pasukęs į politiką nuolat savęs klausiau, kodėl prie jūros esantis kurortas merdi, ką darome ne taip?
Tapti miesto vadovu siekiau visus praėjusius 5 metus. Tačiau mano
tikslas buvo ir yra ne atsisėsti į mero kėdę, o išjudinti Palangą, jos
plėtrai suteikti visai kitokį pagreitį.
- Ar dabar jau atradote atsakymą, dėl ko kurortas nejudėjo į priekį?
- Gerų idėjų buvo ir anksčiau, tačiau, manau, kad jų įgyvendinimui
ankstesnėms valdžioms pritrūkdavo ryžto. Štai kad ir šią vasarą atsiradusi džiazo gatvė. Ši idėja kilo dar prieš 5 metus. Tačiau pirmąją vasarą čia organizavus džiazo kolektyvų koncertus, gera idėja buvo numarinta.
Dabar supratau, kad anksčiau trūko žmoniško Palangos vadovų bendravimo su investuotojais, šalies valdžios atstovais. Galiu pasakyti: iki šiol nė vienas mano prašymas nebuvo atmestas. Visus pavyko įtikinti sumanytų projektų svarba ir užsitikrinti pagalbą.
- Jums tapus meru Palanga iš karto nustebino naujienų gausa. Skubate, kad numatytiems darbams neužteks kadencijos?
- Miesto taryboje neturėdamas absoliučios daugumos, niekada negali būti tikras, kad dirbsi visus kadencijoje numatytus ketverius metus. Bet skubu siekdamas visiems įrodyti, kad apčiuopiamų rezultatų nereikia laukti keletą metų. Su vieno tikslo siekiančios komandos pagalba
nemažai darbų galima atlikti ir per kelis mėnesius.
Bevielį internetą pagrindiniuose miesto skveruose įvedėme per porą savaičių. Paaiškėjo, kad tai savivaldybei per mėnesį kainuoja vos kelis šimtus litų.
Vos tik išgirdus, kad „Klaipėdos regiono keliams“ priklausančią poilsinę
ruošiama privatizuoti, iš karto nusprendėme, kad šis miesto centre
esantis pastatas puikiai tinka po visą miestą išbarstytiems
savivaldybėms skyriams. Vyriausybė pasiruošusi pritarti mūsų norui
perimti šį pastatą. Taip bus sutaupyta nemažai lėšų ir laiko, kurio
prireiktų naujo savivaldybės pastato statybai.
Palangai jau yra skirti 4 mln. modernaus kempingo statybai, 3 mln. litų gauti Botanikos parko renovacijos antrajam etapui, beveik 3 mln. litų skirta Palangos globos namų rekonstrukcijai.
- Palangoje atsiranda teigiančių, kad konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė finansavimą kurortui didina vien todėl, kad Palangoje valdžią gavo konservatoriai?
- Valstybė finansuoja ne miesto merą, o šalies didžiausią kurortą.
Pagrindinis valstybės kurortas negali būti apleistas ir nykstantis.
Be valstybės paramos jis atsigauti negali. Iš savivaldybės biudžeto,
kuris siekia vos apie 50 mln. litų, investicijoms galime skirti tik
6-7 mln. litų. O juk Palangos teritorija nėra maža, ir gyventojų skaičius vasarą čia išauga dvidešimt kartų.
Todėl vien tik savivaldybės lėšomis įgyvendinti rimtesnius projektus yra
neįmanoma.
- Savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos metu Palangos konservatoriai nustebino atsiribodami nuo populiarumą praradusio A.Kubiliaus ir savo rinkiminiame leidinyje spausdino anekdotus apie konservatorius. Ar šis faktas dabar netrukdo bendraujant su partijos vadovais?
- Iš savęs gali pasijuokti tik stiprus žmogus. Partijos vadovai suprato
mūsų humoro jausmą, jį įvertino teigiamai.
Kita vertus, šiuo žingsniu visiems palangiškiams norėjome pasakyti, kad
savivaldoje dirbantys konservatoriai nedaro įtakos partijos vadovų sprendimams. Rinkėjams pasiūlėme savo sprendimus,kaip tvarkytis Palangoje, todėl būtų kvaila juos ignoruoti vien todėl,
kad kažkam nepriimtina Vyriausybės politika.
- Kokių permainų Palangoje galima tikėtis artimiausiu metu?
- Po vasaros prasidės pagrindinių miesto gatvių rekonstrukcijos. Jau
kitąmet turėtų būti pastatyta moderni sporto salė, kurioje treniruotųsi pajūryje stovyklaujantys mūsų krepšininkai, užsienio komandos.
Prasidės vasaros koncertų estrados rekonstrukcija, bus atstatomas
kurhauzas, atsiras šiuolaikinis kempingas. Gal dar šių metų pabaigoje
Palangoje atsiras trečioji observatorija Lietuvoje. Šiemet prie jūros
pradėsime įrengti vaikų žaidimų parką. Esame numatę vietą didžiuliam
pramogų centrui su Ledo arena. Jo statyba bandome sudominti privačius
investuotojus.
- Su kokiomis problemomis susidūrėte?
- Pagrindinė - investicijų stoka. Tuo metu, kai savivaldybė ieško papildomo finansavimo, kalbina privatų verslą investuoti Palangoje, mieste yra įstrigusios kurortui būtinų objektų statybos.
Štai Skandinavijos koncernas „Ikea“ pasiryžęs Palangoje investuoti apie
120 mln. litų į šiuolaikišką SPA kompleksą. Gavus visų institucijų pritarimą prieš 4 metus jau buvo pradėti statybos darbai. Tačiau Kultūros paveldo departamentui pasirodė, kad būsimi pastatai per dideli, nors jų aukštis neviršija prieš tai čia stovėjusio baseino pastato. Paveldosaugininkų parašas atšauktas, šios teritorijos detalusis planas ir statybos leidimas daugiau nei 3 metus ginčijamas teismuose.
Būsimo svarbaus objekto vietoje tėra išbetonuota duobė požeminei mašinų
stovėjimo aikštelei. Poilsiautojai negali naudotis nauju sveikatingumo
centru, neprisidėjo 100 darbo vietų, savivaldybė ir valstybė negauna jokių mokesčių. Valstybė bylinėjasi pati su savimi, o kam nuo to geriau.
- Kaip sekasi kovoti su atrakcionus į J.Basanavičiaus gatvę brukančiais olandais?
- Šią problemą nesėkmingai bandė spręsti visi mano pirmtakai. Vos tik
pradėjęs dirbti meru šią savivalę mėginu stabdyti ir aš. Regis,
padariau viską: visoms statybas ir verslą kontroliuojančioms
institucijoms išsiunčiau pranešimus apie nelegalius įrenginius, tačiau
savivaldybės leidimo negavę atrakcionai vis tiek sukasi.
Pernai teismas nustatė, kad kultūros paveldo objektus užgožiantys atrakcionai yra negalimi, tačiau šiemet jie vėl stovi. Toks
įspūdis, kad net ir valstybė prieš juos nieko negali padaryti.
Atrakcionų įrangą atvežiančių ir kelių eismo taisykles pažeidžiančių
vilkikų nesustabdo net policija.
Pikčiausia, kad visomis jėgomis svarbias statybas stabdantys
paveldosaugininkai staiga tampa bejėgiais prieš savivaliaujančius užsieniečius.
- Ar varydami atrakcionus iš Kauno kunigų seminarijai pelną nešančio olandams išnuomoto sklypo nesulaukėte priekaištų iš partijos vadovų?
- Esu meras ir man rūpi tvarka visoje miesto teritorijoje, nepaisant to, kam ji priklauso. Prestižinėje kurorto vietoje, netoli jūros J.Basanavičiaus gatvėje esantis didelis kunigų seminarijos žemės sklypas
sudomintų bet kurį verslą, kuris už žemės bei pastatų nuomą dvasininkams
mokėtų nemažus pinigus.
Savivaldybė nėra prieš pramogas kurorte. Jų reikia ir jų trūksta.
Tačiau triukšmą keliantys didelių gabaritų atrakcionai gali atsirasti ne
ten, kur verslininkai užsimano, o savivaldybės nurodytose vietose.
- Didelį atgarsį sukėlė savivaldybės sprendimas neleisti paplūdimyje koncertuoti skandalingajam atlikėjui Egidijui Dragūnui - Selui. Nesigailite tokio žingsnio, po to, kai Selą mielai įsileido Klaipėda?
- Klaipėdos vadovai suteikė teisę koncertuoti Selui teigdami, kad jie,
skirtingai nei Palanga, atlikėjo galimų išpuolių nebijo.
- Tokį sprendimą priėmėme ne baimindamiesi kažkokios jo keliamos grėsmės. Populiarus atlikėjas koncertuodamas Kaune viešai prieš minią žmoniųkeiksmažodžiais iškeikė Lietuvą ir nutraukė koncertą. Maža to, profesionalus dainininkas koncerto metu buvo girtas.
Toks poelgis turi būti baudžiamas. Lieka apgailestauti, kad nesulaukėme klaipėdiečių paramos, o Selas galvoja, kad jis buvo teisus.
- Ar Palanga yra saugi poilsiautojams?
- Kurortas privalo būti saugus. Čia apvogtas ar primuštas poilsiautojas, manau, niekuomet nebegrįš į Palangą ir nuo kelionės į mūsų kurortą stengsis atkalbėti savo draugus ir pažįstamus.
Policija lyg ir dirba savo darbą. Tačiau užtikrinti, kad vakare kurorto gatvėse siaučiant neblaivių jaunuolių miniai, muštynių, sužalojimų, vagysčių išvengti yra neįmanoma.
Reikia keisti Palangos poilsiautojų kontingentą. Mūsų kurortas turi
tapti ramia šeimyninio poilsio vieta. Pasilinksminimas kurorte neturi
virsti visą naktį trunkančiu lėbavimu.
Pasibaigus vasarai tarybai pasiūlysime svarstyti idėją mieste uždrausti
prekiauti alkoholiu po 24 valandos.
- Ar nežadate pasekti Druskininkų pavyzdžiu ir apmokestinti atvažiuojančių poilsiautojų?
- Paradoksas, bet kurortas iš poilsiautojų negauna jokios tiesioginės
naudos. Priešingai, kuo daugiau sulaukiama poilsiautojų, tuo miesto
biudžetas turi daugiau išlaidų išveždamas daugiau šiukšlių,
šalindamas poilsiautojų padaromą žalą.
Kavinėse, viešbučiuose paliekami pinigai patenka į valstybės biudžetą.
Kurortų savivaldybės gali guostis tik tuo, kad daugiau klientų
sulaukiantis verslas nebankrutuoja, išlaiko darbo vietas, į miesto
biudžetą sumoka mokesčius.
Gal reiktų svarstyti įstatymų pataisas, kad į valstybės biudžetą
patenkanti kurorto įmonių pajamų dalis būtų tiesiogiai skiriama kurortų
savivaldybių biudžetams? Todėl Druskininkų įvestas taip vadinamas pagalvės mokestis, dabar ko gero yra vienintelis būdas iš poilsiautojų gauti pajamų miesto infrastruktūros plėtrai.
Pasibaigus vasarai ir mes svarstysime šią idėją, kuriai turi pritarti
verslas, nes šis mokestis guls ir ant jų pečių.
- Pastaruoju metu Palanga vis labiau džiaugiasi rusų turistais. Ar nebijote rusiško kurorto etiketės?
- Mums svarbus kiekvienas poilsiautojas. Be to, į Palangą atvykstantys rusai - turtingos šeimos, kurios renkasi tik prabangius viešbučius. Duok Dieve, kad taip ramiai mūsų kurorte poilsiautų ir lietuviai.
Savo dosnumu garsėjantys ir nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių
Palangoje praleidžiantys rusų poilsiautojai gelbsti mūsų nedidelius
viešbučius. Dėl to jie taip ir yra laukiami.
- Kaip tapus meru pasikeitė jūsų laisvalaikis?
- Jo kaip ir nebeliko. Keliuosi 6 valandą ryto ir iki darbo pradžios
važiuoju apžiūrėti miesto. Anksčiau 19 valandos į namus negrįžtu.