Dvejus metus prezidentės kėdėje sėdinti D.Grybauskaitė žurnalistams žadėjo išspręsti gimstamumo problemą (prezidentės kalba, video, nuotraukos, klausimai-atsakymai)

Sigita Purytė, Laura Kupriščenkaitė
Prezidentė D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje nubrėžė likusios kadencijos darbų gaires.
Daugiau nuotraukų (1)
„Jūs mane rinkote prieš 2 metus, tai buvo didelė atsakomybė ir pareiga“, - kalbą pradėjo prezidentė. Apžvelgdama antrųjų kadencijos metų rezultatus prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad tai buvo korupcijos užkardymo ir energetinės šalies nepriklausomybės užtikrinimo bei inovacijų ir socialiai atsakingo verslo skatinimo metai. 
Pagrindinis antrųjų kadencijos metų tikslas, pasak šalies vadovės, buvo sukurti reikiamą teisinę bazę ir įrankius, kurie leistų efektyviau kovoti su korupcija, sparčiau nagrinėti bylas, padėtų įgyvendinti energetinius projektus ir užtikrintų stabilų ekonominį šalies atsigavimą.
Trečiaisiais kadencijos metais turi būti įgyvendinami sprendimai, užtikrinantys teisingesnę, socialiai lygesnę ir saugesnę Lietuvą.
„Sukūrėme naujus įrankius teisingesnei, skaidresnei ir ekonomiškai stabilesnei valstybei kurti. Todėl neveiklumui nėra jokio pasiteisinimo. Tačiau įstatymai patys savaime neveikia. Jeigu norime rezultato, privalome pradėti juos taikyti praktikoje“ , - teigia prezidentė. 
Kovai su korupcija sukurti visi įrankiai
Pasak šalies vadovės, žmogus ir jo, o ne atskirų interesų grupių teisės ir gerovė visoms šalies valdžios ir teisėsaugos institucijoms turi tapti kitų metų prioritetu.
„Korupcijos sumažės tik tuomet, kai išnyks nebaudžiamumas - bus pradėtas konfiskuoti neteisėtai įgytas turtas ir taikomos atgrasančios baudos, viešieji pirkimai vyks skaidriai, institucijoms vadovaus pažintimis nesaistomi vadovai, o kainas diktuos rinka, bet ne monopolininkai.
Užteks trypčioti vietoje. Sprendimai priimti, todėl būtina pradėti darbus ir ryžtingai veikti ginant Lietuvos ir žmonių interesus“, - teigia prezidentė. 
Politinių partijų finansavimas - valstybės reikalas
D.Grybauskaitė pažymėjo, jog vienas svarbiausių jos kadencijos tikslų - partijų finansavimo skaidrinimas. Prezidentė išreiškė nepasitenkinimą esama situacija ir tikino matanti stiprius partijų užnugario interesus.
„Aš nesu įsitikinusi, kad politinės partijos visiškais su tuo sutiks - kai kurioms labai patinka priklausyti nuo juridinių asmenų, kai kurios labai patenkintos tokiu biudžeto finansavimu, nes jis labai neskaidrus. Bet pačios partijos ir pati politinė sistema Lietuvoje turėtų būti suinteresuota tapti nepriklausoma nuo tokios priklausomybės. Daugelyje šalių partijos finansuojamos tik iš biudžetų su labai nedideliu piliečių dalyvavimu su smulkiomis, labai nedidelėmis sumomis. Tai būtų ir patikra, kaip partijomis patiki būtent piliečiai, o ne vienas ar kitas lobistas“, - teigė šalies vadovė, pridurdama, jog tokiu atveju ir pačios žiniasklaidos priemonės taps mažiau politizuotos.
Pasak šalies vadovės, partijų finansavimas turėtų pereiti valstybės ir piliečių žinion: „Turėtume būti atviresni ir pasakyti tiesiai - finansuoti turėtų rinkėjas ir valstybės biudžetas. Ir tai būtų skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas ir politinėms partijoms, padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų.“
Prezidentė tikino, jog žiniasklaidos priemonės smarkiai priklausomos nuo politinio užnagario, besirūpinančio partijų finansine gerove. Pasak D.Grybauskaitės, tereikia „išmokti skaityti tarp eilučių“: „Galite atsiversti laikraščių puslapius ir pasižiūrėti, kada koks straipsnis atsiranda, ir kur yra užsakymo numeris, ir kur nėra. Ir tarp eilučių labai daug kas matosi, kai viena žiniasklaidos priemonė rašo, kaip gerai turėti tik alternatyvas, kita rašo, kaip blogai turėti LNG (suskystintų gamtinių dujų) terminalą, trečias - kad atominės nereikia.“
Žmonės pajus ekonomikos pagerėjimą
Pasak prezidentės, šalies ekonomika atsigauna, didėja žmonių optimizmas, tačiau auga būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos, todėl būtina kuo skubiau išardyti monopolijas šalies šilumos ūkyje, efektyviai pertvarkyti socialinę sistemą, neatidėlioti verslo skatinimo priemonių.
„Nuo 2012 metų pradžios sieksiu, kad sumažintų pensijų atkūrimas ir minimalaus atlyginimo didinimas būtų realizuotas. Apie tai kalbėjau su Vyriausybe ir Seimo vadovais. Manau, ateina laikas, kai turime mūsų žmonėms pasakyti, kad rezultatai atsigavimo turi jaustis visur, tarp jų ir žmonių gerovės kėlime“, – pažadą 2012 metams tarė D.Grybauskaitė.
Nedarbo mažinimo ir verslo skatinimo priemonės taip pat aiškios, tačiau reikia išdrįsti jas taikyti ir sudaryti sąlygas žmonėms užsidirbti, o ne tenkintis pašalpomis. Lietuvos potencialas - aukštosios technologijos ir kvalifikuota darbo jėga, reikia koncentruotis ties šiuo pagrindiniu siekiu.
Seimas neskuba imtis priemonių
Prezidentės teigimu, per dvejus metus sustiprintos ir visos kainas kontroliuojančios institucijos, priimtos reikiamos įstatymų pataisos, leidžiančios kovoti su nepagrįstu kainų didinimu.
Tačiau, pasak šalies vadovės, iš Seimo ji jaučianti pasyvumą dėl vilkinamų priimti įstatymų ir ryškaus interesų grupių gynimo.
„Pertvarkant šilumos ūkį, būtina išardyti monopolijas ir ten, kur galima konkurencija, suteikti gyventojams teisę rinktis.
Lietuva turi plėtoti alternatyviąją energetiką, kad nuo rusiškų dujų būtų pereita prie biokuro, atliekų deginimo ir kitų vietinių energetinių šaltinių“, – teigė šalies vadovė, užsimindama, jog esama energetinė padėtis – smarkiai politizuota.
Skatinama energetinė nepriklausomybė
Antraisiais prezidentės kadencijos metais padėtas pagrindas ir energetinei šalies nepriklausomybei - EVT pritarė Lietuvos siekiui iki 2015 m. panaikinti energetines salas. Tačiau, pasak prezidentės, realiai nepriklausomais tapsime tik pasistatę suskystintų dujų terminalą, naują AE, nutiesę elektros jungtis su Švedija ir Lenkija.
D.Grybauskaitė teigė, jog tik atominė elektrinė užtikrins visišką šalies energetinę nepriklausomybę: „Noriu užtikrinti visus, kad Lietuvai atominė energetika yra neišvengiama, kol turime tiekėjus ir nuo kurių priklausome beveik 100 procentų, ypač dujų tiekimo srityje, taiko energetikos politiką kaip politikos įrankį arba spaudimo priemonę. Tikiuosi, kad šią vasarą jau galėsime kalbėti apie realų investuotoją ir svarstyti rudenį naują atominės įstatymą.“
Netenkina suskystintų dujų terminalo statymo tempai
Prezidentė išreiškė nepasitenkinimą lėtais SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalo statyba Klaipėdoje. Prezidentė tikino artimiausiu metu planuojanti pati apsilankyti uostamiestyje ir aiškintis situaciją.
„Iš tiesų darbų tempai netenkina, artimiausiu metu. Žinau - bus aplinkos įvertinimas padarytas. Pati artimiausiu metu vyksiu į Klaipėdą kalbėtis būtent dėl LNG (suskystintų gamtinių dujų) terminalo statybos vietos, ir tik kai bus visi reikalavimai įvykdyti, ir žemėtvarkos, ir aplinkos įvertinimas, tik tada galėsime atsakyti, jog būtent ta vieta yra tinkamiausia. O kad tempai yra nepatenkinami, jau seniai sakiau“, - teigė šalies vadovė.
D.Grybauskaitė tikino, jog terminalas bus naudingas Lietuvai, tačiau nemato šio projekto plėtotės galimybės regioniniu mastu: „Regioninio SGD terminalo prasmė politiškai neįmanoma būtent todėl, kad SGD terminalas reikalingas tam, jog vamzdyje, kuris ateina iš Rytų, dujų kaina būtų iškart mažesnė. Jeigu sukoncentruojame politinę riziką, kad terminalas atsiranda tik vienoje šalyje, mūsų kaimynai Rytuose gali jį labai lengvai vienokiu ar kitokiu būdu perimti.“ 
Prezidentės atsakymai į žurnalistų klausimus:
- Kaip vertinate Latvijos pareiškimą, kad negali finansiškai prisidėti prie Visagino atominės elektrinės statybų?
- Pati Latvija yra ir bus suinteresuota pirkti elektros energiją iš mūsų elektrinės, o tai reiškia ir dalyvauti jos statyboje. Kokia tai bus forma ir kaip daug tai bus daroma, apsispręs naujoji Vyriausybė po rinkimų ir naujasis prezidentas kiek vėliau. Manau, kad skubėti ir daryti kažkokias išvadas ankstyva.
- Kalbėdama apie užsienio politiką kalbėjote, kad jūsų tikslas - ją subalansuoti. Kodėl nepavyksta pagerinti santykių su Rusija ir Lenkija?
- Norint pagerinti santykius reikalingas vienodas požiūris iš abiejų pusių. Norvegijos premjeras džiaugėsi, kad po 40 metų pasirašė sėkmingą sutartį su Rusija. Jiems tai kainavo 40 metų laukimo, o mums dar tik 20. Ko gero, reikia truputį palaukti, nereikia nieko daryti per jėgą, per prievartą.
- Nuo kada iš biudžeto partijoms galima skirti daugiau pinigų?
- Iš tiesų pinigų tiek daug nereikia, svarbu, kaip juos naudoji. Ir žiniasklaida, kai žinos, kad tų pinigų nėra daug, galbūt mažiau ir stengsis jų gauti. Čia kalbant tarp eilučių. Kai kurioms politinėms partijoms labai patinka tokia sistema. Bet pačios partijos turėtų būti suinteresuotos tokiu finansavimu.
- Per jūsų kadenciją išliko tik STT vadovas. Ar įsitikinote, kad ši institucija dirba pakankamai gerai ir neturite jiems pastabų?
- Nesutikčiau su tuo. Ne vien vadovai lemia institucijos darbo kokybę. Su STT dveji metai mėginu rasti bendrą kalbą, išsiaiškinti jų prioritetus, nukreipti dėmesį, kur didžiausios problemos. Nesu visai patenkinta jų darbu ir prioritetais.  
- Kaip vertinate Lietuvos ir Lenkijos prezidentų iniciatyvas bendradarbiauti? Kaip vertinate situaciją Baltarusijoje ir ten taikomas sankcijas?
- Visas iniciatyvas, kurios nukreiptos skatinti santykius su kaimynėmis, visada sveikinu ir sveikinsiu. Dėl Baltarusijos situacijos - Lietuva visada palaikė sankcijas režimui. Mes pasisakome prieš brutalias akcijas prieš Baltarusijos žmonės. Lietuva, kaip ir visa Europa, pasisako už tai, kad politinių kalinių neturėtų būti, visi politiniai kaliniai, protestuojantys žmonės turi būti paleisti.
Bet kokios nepamatuotos sankcijos prieš pačią valstybę, prieš pačius Baltarusijos žmones prives tik prie vieno - kad visa Baltarusijos tauta atsisuks prieš Vakarus ir bus pastūmėta tiesiogiai į kitos kaimynės glėbį ir taps priklausoma nuo kitos valstybės finansavimo bei bus pastūmėta parduoti savo ekonomiką pusvelčiui.
Europos Sąjunga daug negali. Instrumentų arsenalas ribotas. Ką buvo galima pritaikyti, pritaikėme.
- Ką galima padaryti, kad pasikeistų šilumos kainos? Kaip vertinate galimybę susitarti su „Gazprom“? 
- Galimybė susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes, kaip minėjau, „Gazprom“ kainos turi politinį charakterį, ne ekonominį.
Toks kainų skirtumas - tarp „Gazprom“ taikomų Lietuvai ir rinkos pasaulinių kainų - pažymėtas politiniu atspalviu, todėl viskas priklauso nuo politikos ir Rusijos vadovų požiūrio į bendradarbiavimą su Lietuva.
- Premjeras užsiminė, kad ketinimai Lietuvai skirti Europos Sąjungos biudžeto lėšų jo netenkina. Ką manote apie tai?
- Europos Parlamentas pasakys, kad per mažas biudžetas, Europos Sąjunga pasakys, kad per didelis, šalys irgi sakys, kad per mažas. Tai derybų pradžia.
- Kaip vertinate, kad sprendimai dėl minimalios algos didinimo nukelti į rudenį?
- Visada yra atsilikimas tarp infliacijos ir atlyginimų kėlimo. Ekonomiškai tik keliamės iš duobės. Bet koks kėlimasis ir pažadai turi būti labai atsakingi. Nesame tikri, kad nebus sudėtingos antros bangos aplink Lietuvą. Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo to, kas vyksta Europoje. Žmonės turi pradėti jausti ekonomikos atsigavimą, bet neturime tiek skubėti, kad nepradėtume švaistytis tais pinigais, kurių dar neužsidirbome.
- Valdas Adamkus minėjo, kad nelabai sutariate.
- Buvę prezidentai ir esami neaptarinėja viešai prezidentų.  
- Po pirmų metų tikinote, kad nematote nė vienos savo klaidos. Gal dabar pastebėjote? Šarvuoti langai - ar padidėjo grėsmė?
- Visi langai pradėtuose rūmuose buvo šarvuoti. Dėl klaidų - ne viską įmanoma padaryti. Nesakau, kad man trūksta konstitucinių galių. Reikėtų daugiau atsidavusių žmonių. Tegu žmonės sprendžia.
- Kaip vertinate vakar priimtą teismo sprendimą, draudžiantį rašyti gatvės pavadinimus lenkų ir rusų kalbomis?
- Prezidentė yra Konstitucijos garantas ir teismų sprendimų nediskutuoja ir nekvestionuoja. Visiems noriu priminti, kad teismų sprendimus reikia vykdyti.
- Kaip vertinate Seimo diskusijas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo? Kurią pusę palaikote?
- Esu viešai pareiškusi - esu už tai, kad Lietuva turėtų kuo daugiau vaikų. O kaip tai išspręsime? Išspręsime kaip nors.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.