Antradienį išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Nidoje
planuota pavesti Aplinkos ministerijai parengti būtinus dokumentus,
kad tokios kompensacijos būtų nuolat mokamos tiek gyventojams, tiek
įmonėms. Tačiau galutinis sprendimas dėl ilgalaikių kompensacijų
kol kas nėra priimtas.
„Problema yra seniai žinoma, iš tikrųjų kaina šalto vandens
yra didelė dėl Neringos specifikos - nedaug gyventojų, o
infrastruktūra reikalinga pakankamai didelė ir gerai išplėtota,
todėl ir pernai valstybė skyrė subsidiją Neringos savivaldybei,
kuri siekė virš 1 mln. litų, šiemet - daugiau nei 700 tūkst.
litų, numatome ir ktiais metais skirti atitinkamą kompensaciją. Bet
kartu sutarėme, kad dar bus reikalingi papildomi pasitarimai, kad
šią problemą išspręstume vieną kartą ir visiems laikams kaip
ilgalaikę problemą“, - interviu Lietuvos radijui po pasitarimo
Nidoje sakė premjeras Andrius Kubilius.
Neringos meras Antanas Vinkus savo prašymą motyvavo tuo, kad
Neringos savivaldybės teritorijoje, kuri yra UNESCO paveldo sąraše
esančiame Kuršių nerijos nacionaliniame parke, yra didžiausia
Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina -
11,05-11,07 lito už kubinį metrą ir sudaro apie 4 proc. namų
ūkių pajamų.
Tačiau savivaldybei mokant subsidijas - atitinkamai 3,79 lito
gyventojams ir 1,67 lito - įmonėms, vartotojai realiai moka
atitinkamai 4,64 ir 9,38 lito už kubą.
Šiemet iš valstybės biudžeto kompensacijoms buvo skirta 750
tūkst. litų, 2010 metais - 1 mln. litų. Tačiau tai buvo bendrosios
dotacijos kompensacija, o dabar savivaldybė prašo mokėti pastovią
kompensaciją. Dėl to reikėtų priimti Seimo sprendimą.
Neringoje iš viso yra 4,2 tūkst. vandens vartotojų.