„Aš tikrai remiu. Šiuo atžvilgiu valstybės ir fizinių asmenų
parama partijoms iš tikrųjų būtų tinkamas sprendimo būdas
siekiant, kad politinis procesas būtų skaidresnis ir švaresnis“, -
po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams Nidoje sakė ministras
pirmininkas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė
taip pat remia prezidentės poziciją. „Tai tas būdas, kuris gali užtikrinti partijų finansavimo
skaidrumą“, - parlamento pirmininkės nuomonę antradienį BNS
perdavė jos atstovas spaudai Juozas Ruzgys.
Jo teigimu, I.Degutienė šia tema jau yra diskutavusi su
prezidente, partijos kolegomis.
Didžiųjų partijų atstovai
atsargiai vertina šalies vadovės siūlymą
uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines organizacijas.
Anot jų, gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas toks žingsnis gali
grėsti demokratijai.
Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis
Razma antradienį BNS sakė, kad aukų partijoms apribojimai -
svarstytini, tačiau teigė nemanantis, jog į juos reikėtų
žiūrėti kaip į panacėją siekiant užtikrinti finansavimo
skaidrumą.
Pasak J.Razmos, dabartinė sistema, leidžianti bendrovėms
oficialiai remti partijas, garantuoja skaidrumą ta prasme, jog
visuomenė mato, kas ką remia, ir turėdama šią informaciją gali
daryti išvadas, ar politinių partijų sprendimams finansiniai
rėmėjai daro įtaką.
„Jei priimtume draudimus ir užtikrintume, kad nebus šešėlinio
rėmimo, manau, mūsų partija būtų visom rankom už. Bet yra
klausimas, ar neleidus finansuoti partijų oficialiai, nebus
papildomų paskatų ieškoti kitokių, šešėlinių rėmimo būdų,
apie kuriuos visuomenė nežinos“, - BNS komentuodamas prezidentės
poziciją kalbėjo J.Razma.
„Tas klausimas (partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimas -
BNS) yra politinėje darbotvarkėje, bet kad ši idėja būtų
pateikiama labai reikšmingai, kad aukų atsisakymas yra kažkokia
panacėja... Galbūt reikia svarstyti galimybę mažinti aukštutinę
aukos ribą, ji dabar siekia apie 40 tūkst. litų per metus
asmeniui“, - kalbėjo konservatorius.
Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas
Algirdas Butkevičius sako remiantis D.Grybauskaitės siūlomą
finansavimo modelį, tačiau pabrėžė, jog tokiu atveju partijoms
turi būti užtikrintas valstybės finansavimas.
„Jei būtų nuostata, kad atsisakome juridinių asmenų aukų,
partijų finansavimo klausimą turi spręsti valstybė per biudžetą.
Aš manau, kad šitas klausimas svarstytinas, ir tokie pakeitimai
galimi, tik, aišku, ne iš karto, ne spontaniškai“, - BNS sakė
A.Butkevičius.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro
sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas priminė, kad jų partija jau
prieš šešerius metus buvo įregistravę panašų įstatymo
projektą, tačiau jis palaikymo parlamente nesulaukė.
„Mes seniai - už, bet biudžete turi būti suplanuota reali suma
partijoms pragyventi - ne penki, ne šeši milijonai, o dešimtys
milijonų“, - pabrėžė liberalcentristas
Kitu atveju jis įžvelgė demokratijai, mat kai kurios partijos
gyvens iš šešėlinių pinigų, o kitos žlugs.
„Lietuvoje nėra tokių pinigų, kokiais dabar disponuoja Darbo
partija“, - sakė A.Čaplikas.
Seimo Audito komiteto pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė
paaiškino, kad jos vadovaujamas komitetas pernai nepritarė siūlymui
atsisakyti juridinių asmenų aukų, pereinant prie partijų
finansavimo iš biudžeto, nes buvo sunki valstybės finansinė
padėtis.
„Tuomet kiekvienas milijonas buvo svarbus (...) Jeigu keisis
ekonominė padėtis, galima įstatymą persvarstyti, tačiau
pirmiausia turime ne tik atkurti sumažintas pensijas, bet ir
gražinti tai, kas buvo nusavinta“, - tvirtino L.Graužinienė.
Be to, ji akcentavo, kad būtina keisti patį partijų finansavimo
modelį. Iš biudžeto dotacijas turėtų gauti ne tik parlamentinės,
bet ir mažosios, naujos partijos, sakė politikė.
„Tuomet jau reikalinga didesnė suma“, - sakė „darbietė“.
Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas
Mazuronis įsitikinęs, kad D.Grybauskaitės pozicija minėtu klausimu
- klaidinga.
Anot jo, perėjus prie biudžetinio finansavimo kyla pavojus, kad
valdžios atstovai gali piktnaudžiauti savo galiomis ir žlugdyti
opozicines partijas.
„Labai nesunku prieš partiją pradėti ikiteisminį tyrimą,
nutraukti jos finansavimą, o po dvejų metų, kai partija praktiškai
sužlugdyta, atsiprašyti dėl klaidos. Toks scenarijus realus“, - BNS
teigė jis.
V.Mazuronio įsitikinimu, ir dabar landų korupcijai galėtų
būti mažiau, jeigu veiktų stipri partijų finansavimo, ypač
išlaidų, kontrolė. Jis taip pat įžvelgė pavojų, kad partijos
gali nelegaliai rinkti aukas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad politinių partijų neturėtų finansuoti juridiniai asmenys, o lėšos turėtų būti skiriamos iš biudžeto ir rinkėjų paramos.
„Turėtume būti atviresni ir pasakyti tiesiai - finansuoti
turėtų rinkėjas ir valstybės biudžetas. Ir tai būtų
skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas ir politinėms partijoms,
padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų“, - per
spaudos konferenciją sakė valstybės vadovė.
„Politinių partijų finansavimas išlieka mano dėmesio centre.
Laukiame naujų rinkimų kitais metais ir iš tiesų turime grįžti
prie šio klausimo, prie to, kas nebuvo padaryta ankstesnių
diskusijų metu. Tarp jų - dėl galimybės išimti finansavimą,
kuris yra teikiamas juridinių asmenų“, - kalbėjo šalies vadovė.
Ji aiškino, kad partijoms finansuoti iš biudžeto nereikėtų
daug pinigų, jei lėšos būtų naudojamos skaidriai ir partijos
„nepirktų žiniasklaidos“. Tuo pačiu šalies vadovė išsakė
abejonę, ar pačios partijos sutiktų su finansavimu vien iš
biudžeto ir rinkėjų paramos.
Perklausta, kokias partijas ji turi omenyje kalbėdama apie
pritarimą neskaidriam finansavimui, prezidentė siūlė
pasižiūrėti į politines diskusijas šia tema.
Kita vertus, pernai rudenį prezidentė viešai sukritikavo
Vyriausybės sprendimą iš Privatizavimo fondo skirti per 4 mln.
litų 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų
kompensavimo politinėms partijoms programai, sakydama, kad lėšų
skyrimas iš biudžeto krizės metu yra netinkamas.
Pernai gegužę Seimas priėmė naujos redakcijos Politinių
partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymą, kuriame palikta galimybė partijoms rinkti
aukas iš fizinių ir juridinių asmenų. Parlamentarai pakeitė
anksčiau prezidento Valdo Adamkaus ir Teisingumo ministerijos teiktus
siūlymus atsisakyti privačių įmonių finansavimo.
Pernai balandį per projekto svarstymo procedūrą tokią pataisą
dar teikė konservatorius Arvydas Anušauskas, bet ir ji palaikymo
negavo. Už pasiūlymą atsisakyti juridinių asmenų aukų balsavo 11
Seimo narių, 25 buvo prieš, susilaikė 24. Už juridinių asmenų
aukų draudimą balsavo šeši konservatoriai ir penki Seimo narių
mišrios grupės nariai.