Parlamentaro įtarimą sukėlė šių institucijų veiksmai perduodant
asmenims neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus
mieste ir taip atkuriant jų nuosavybės teises.
„Susidaro toks įspūdis, kad šios institucijos tyčia vykdė
neteisėtus veiksmus, kurie vieniems asmenims pagerino, o kitiems
pablogino materialinę padėtį“, - teigia A. Burba.
Vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo narys nustatė, jog
2010-ųjų vasarį Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo
patvirtinta piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus
individualiai statybai, eilė. Tačiau skirstant sklypus eilės
kažkodėl nebuvo laikomasi.
„Ne visiems eilės viršuje buvusiems asmenims suteikti sklypai.
Kai kuriems iš jų (54) jie grąžinti nebuvo nepaisant to, kad
kitiems, žemiau eilėje esantiems, jie buvo suteikti. Tuo tarpu
asmenys, buvę eilės viršuje, sklypų tebelaukia iki šiol. Galbūt
tokią situaciją nulėmė, atvirai sakant, abejonių kelianti žemės
sklypų skirstymo procedūra: naujų žemės sklypų skirstymo komisijos
perduodant sklypus vadovavosi ne tik minėta piliečių eile, kaip
nustato įstatymas, bet ir kitu dokumentu (Piliečių, kuriems bus
pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, sąrašu).
Jame sudaryti asmenų sąrašai piliečių eilės neatitiko“, -
konstatuoja parlamentaras.
Šių metų gegužę Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus miesto
žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino piliečių, pageidaujančių
gauti žemės sklypus sostinėje, eilę. Šis sąrašas turėjo būti
sulygintas su 2010-aisiais sudaryta piliečių eile, iš jo turėjo
būti išbraukti asmenys, kuriems praėjusiais metais jau buvo
atkurtos nuosavybės teisės perduodant jų nuosavybei žemės sklypus.
„Keista, tačiau naujojo sąrašo pirmosiose pozicijose atsidūrė
asmenys, kurie 2010 metais sudarytoje piliečių eilėje buvo gerokai
žemiau arba išvis į ją nebuvo įtraukti. Kai kurių iš šioje eilėje
nurodytų asmenų prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo datos
yra pakeistos jas paankstinant, užvestų bylų numeriai pakeisti.
Kyla pagrįstų įtarimų, jog tai buvo padaryta grubiai pažeidžiant
galiojančius teisės aktus“, - sako A. Burba.
Parlamentaro teigimu, preliminariai galima spėti, jog dėl tokių
Nacionalinės žemės tarnybos, Kazio Maksvyčio vadovavimo
laikotarpiu, bei tuometinės Vilniaus apskrities viršininko
administracijos veiksmų nukentėjo mažiausiai keliasdešimt piliečių
- tų, kurie turėjo gauti žemės sklypus pirmiausiai, tačiau buvo
„aplenkti“.
„Deja, neturiu tokių pajėgumų, kad galėčiau išnagrinėti visus
sąrašus bei pokyčius juose. Tačiau žinant, kad laukiantys žemės
sklypų Vilniuje skaičiuojami tūkstančiais, galima spėti, jog
nukentėjusiųjų gali būti gerokai daugiau. Todėl ir kreipiausi į
prokuratūrą, kuri gali bei privalo tai patikrinti, nustatyti
kaltuosius ir siekti, kad jie atsakytų už savo veiksmus“, -
pabrėžia A. Burba.
Parlamentaras neatmeta galimybės, kad bus nustatyta sąrašus koregavusių valstybės tarnautojų kaltė. „Ar jie piktnaudžiavo savo
įgaliojimais, ar klastojo dokumentus, ar imdavo kyšius - tai irgi
klausimai, atsakymus į kuriuos turėtų duoti prokurorai“, -
konstatuoja Seimo narys.