Javai ir rapsai bus likvidūs, bet supirkimo kainos neaiškios
Pasak UAB „Agerona“ atstovo Modesto Telyčėno, Europos rapsų balansas yra neigiamas, t.y. bendras jų derlius mažesnis, negu sunaudojama. Todėl dalį rapsų tenka įsivežti iš kitų šalių. Šiemet beveik visose daugiausiai rapsų ES užauginančiose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje), išskyrus Jungtinę Karalystę, prognozuojamas mažesnis jų derlius.
Didesnio derliaus šį sezoną laukiama tik NVS šalyse: Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane.
Rapsų, kaip ir kitų grūdų, kainas lemia keli faktoriai: derliaus ir poreikių balansas, energijos žaliavų kainos, valiutų kursai, ekonominė situacija, spekuliantų veiksmai biržose, šalių taikomos įvairios politinės priemonės, tokios kaip muitų suspendavimas ar įvedimas.
„Dėl daugybės faktorių įtakos grūdų rinkos kainoms pasakyti, kiek jie kainuos šį ar kitą sezoną, neįmanoma. Pavyzdžiui, nelabai galima pasikliauti ir apžvalgininkų pateikiamomis derliaus prognozėmis, nes pastebėjome, kad amerikiečiai, kalbėdami apie būsimąjį derlių, dažnai nurodo ne realius skaičius, o tokius, kokių jiems tuo metu reikia, - sakė M.Telyčėnas. - Tuo tarpu NVS šalių derliaus progozės netikslios dėl kitų priežasčių, dažniausiai politinių. Kainas biržose dažnai į vieną ar kitą pusę pakreipia spekuliantų, kurie prekiauja ne realiais grūdais, o „popieriais“, veiksmai. Biržų žaidėjai irgi žmonės, todėl jų sprendimus lemia ir psichologiniai faktoriai, kurie su derliaus balansu nebūtinai siejasi. Pasaulyje šiais laikais informacijos srautas be galo didelis, o pateikiamos žinios dažnai būna prieštaringos. Todėl laikai, kai biržose kainos svyravo nedideliais intervalais ir turėjo tam tikrų aiškių tendencijų, praėjo. Dabar neįmanoma nuspėti, į kurią pusę pasisuks grūdų kainos“.
Dabar galime būti tikri tik dėl vieno dalyko – maisto vertė laikui bėgant ne mažės, o kils, tad šį sezoną tiek javai, tiek rapsai bus paklausūs. Bet kad kils grūdų kainos, tikri būti negalime. Jos gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
„Ageronos“ atstovas pabrėžė, kad grūdų supirkėjai nėra biržų spekuliantai: ,,Konkurencija tarp grūdų supirkėjų didelė, todėl nepelnytai užsidirbti sunku. Mes norime pasiimti savo pelno maržą ir ne daugiau.“
M.Telyčėnas ir augintojams patarė nesiimti spekuliantų vaidmens: esą nevertėtų iki paskutinio momento laukti dar pakilsiančių grūdų kainų, geriau juos parduoti tuomet, kai kaina atrodo priimtina. Juk ilgai laukiant gali atsitikti ir priešingas variantas – užuot dar kilusi, kaina nukris.
Ne visi supirkėjai sąžiningi
Aptardami būsimojo derliaus supirkimą, LGAA susirinkime dalyvavę ūkininkai kalbėjo ir apie tai, kad ir grūdų supirkėjai ne visi sąžiningi. Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis perspėjo kolegas „nesusidėti“ su neseniai įsikūrusia kompanija „Kupiškio salyklas“. Esą šie supirkėjai nesilaiko savo žodžio ir rašytinių sutarčių.
H.Bertulis iki šiol nėra atgavęs pinigų iš minėtos firmos už pristatytus pernykščio derliaus grūdus, nors visi sutartyje nurodyti terminai jai seniai praėjo, iš grūdų jau seniai pagamintas ir tikriausiai parduotas salyklas. Pasak ūkininko, dabar „Kupiškio salyklas“ neatsako nei į telefono skambučius, nei į registruotus laiškus.
Naujų veislių nori, o selekcinį mokestį mokėti - ne
Bene daugiausiai laiko LGAA susirinkime diskutuota dėl nuo šių metų įvesto selekcinio mokesčio už saugomas ir ūkiuose dauginamas veisles dydžio. Kaip žinome, nuo šių metų šį mokestį Lietuva, kuri buvo išsiderėjusi pereinamąjį laikotarpį, jau privalo mokėti. Tačiau sukurti mokesčio surinkimo sistemą sekasi sunkokai.
Dar sunkiau apsispręsti, kokio dydžio selekcinis mokestis turėtų būti.
Kaip sakė susirinkime dalyvavęs Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) direktorius Julius Grašys, ES rekomenduoja, kad selekcinis mokestis sudarytų maždaug 50 proc. už veisles mokamo licencinio mokesčio. Pavyzdžiui, už javus licencinis mokestis Lietuvoje yra 31 Lt/ha, už rapsus – 46 Lt/ha, už bulves – 220 Lt/ha.
LSA, pasitarusi su kitomis šios srities organizacijomis, taip pat Žemės ūkio ministerija, siūlo, kad selekcinis mokestis, kurį turi mokėti augintojai, savo ūkiuose dauginantys saugomų veislių sėklas, būtų toks: už javus – 12 Lt/ha, už rapsus – 30 Lt/ha, už bulves – 70 Lt/ha. Tokiu būdu selekcinis mokestis už javus sudarytų net mažiau negu 50 proc. licencinio mokesčio, o mokestis už bulves būtų mažiausias tarp ES šalių.
Tačiau LGAA susirinkimo dalyviai tokiems skaičiams nepritarė. Argumetuodami, kodėl siūlomi mokesčiai per dideli, ūkininkai daug priekaištų žėrė sėklininkystės firmoms, iš kurių paprastai perkamos aukštesnės reprodukcijos sėklos. Esą jos dažnai būna prastos kokybės, turi daug veislei nebūdingų priemaišų ir pan. Pasak kalbėjusių ūkininkų, pirmiausia veislių platintojai turėtų užtikrinti jų kokybę, kad būtų verta už jas mokėti selekcinį mokestį. Prisiminta ir tai, kad jau antrus metus šalyje neperžiemojo didelė dalis kviečių, rapsų veislių. Ar tikslinga mokėti už veisles, kurios nė neištveria lietuviškų žiemų?
LSA direktorius ūkininkams aiškino, kad, nesurinkdama selekcinio mokesčio, Lietuva iš užsienio selekcininkų negaus naujausių veislių. O be jų šiuolaikiniame žemės ūkyje neįmanoma užsitikrinti gausaus derliaus. Tačiau toks argumentas nepadidino ūkininkų noro pakratyti kišenes. Dėl selekcinio mokesčio dydžio taip ir nebuvo sutarta. Klausimo svarstymas atidėtas rudeniui, po javapjūtės. Estija ir Latvija šioje srityje mus jau aplenkė: minėtose šalyse selekcinis mokestis jau renkamas. Latvijoje už javus ir rapsus mokama beveik 10 Lt/ha, už bulves – beveik 100 Lt/ha. Estijoje už javus – 8,8 Lt/ha, už rapsus – beveik 20 Lt/ha, už bulves – 88 Lt/ha.
Mokslininkai tirs, kaip ūkių sandėliuose laikosi grūdai
Šį sezoną LGAA laukia dar vienas darbas – pradedamas vykdyti grūdų saugojimo tyrimo projektas. Kaip žinome, LGAA ne vienus metus su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija diskutavo dėl kai kurių grūdų standarto bazinių rodiklių, tokių kaip superkamų grūdų drėgnumo procentas, pakeitimo. Augintojai nori, kad būtų padidinta grūdų bazinio drėgnumo reikšmė, o supirkėjai su tuo nesutinka, sakydami, kad drėgnesnių grūdų negalima ilgesnį laiką sandėliuoti. Augintojų argumentas, kad kitose šalyse šis standarto rodiklis didesnis negu pas mus, supirkėjų neįtikino.
„Ilgose derybose priėjome aklavietę – mes pritrūkome argumentų, kurie tenkintų supirkėjus ir jie sutiktų pakeisti kai kuriuos grūdų standarto rodiklius“, - sakė LGAA pirmininkas Romas Majauskas.
Žemės ūkio ministerija, šiose augintojų ir supirkėjų derybose atlikusi savotiškos tarpininkės vaidmenį, skyrė lėšų, už kurias Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. Algirdo Railos, bendradarbiaujant su LGAA, atliks grūdų saugojimo tyrimą. Bus vykdomi laboratoriniai tyrimai, taip pat pasirinktuose ūkiuose atliekama grūdų laikymo stebėsena. Šiais tyrimais norima nustatyti, ar tikrai Lietuvos klimato sąlygomis galima ilgesnį laiką išlaikyti kiek drėgnesnius negu dabartinis standartas grūdus be didesnių jų kokybės pokyčių.