Vyriausybė vakar kibo svarstyti galimybę A.Šleževičiui prie senatvės pensijos papildomai skirti 800 litų siekiančią pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.
Konservatoriai, kritikuojantys iš sovietinės praeities paveldėtą atgyvenusią privilegijų sistemą, ketino tokių pensijų nedalyti bent dvejus metus.
Šių išmokų šiandien negauna net buvę partizanai, laisvės kovų dalyviai, daugiavaikės motinos.
Taigi kas nutiko dešiniesiems, nutarusiems tiesti ranką A.Šleževičiui?
Pasirodo, skalsesnė senatvė buvusiam kairiųjų premjerui priklauso pagal įstatymą.
Ši privilegija numatyta bent dvejus metus Seimo pirmininko, premjero, Aukščiausiojo ar Konstitucinio teismų vadovų kėdėse išbuvusiems asmenims.
Gal ir galima rasti A.Šleževičiaus veiklos nuopelnų, bet juos šis politikas nubraukė skandalingai atsiimdamas indėlį iš bankrutuojančio banko. Dėl to jis ir buvo priverstas trauktis.
Daugelis konservatorių kairiųjų premjero žlugimo aplinkybes prisimena. Jiems, regis, nekyla abejonių ir dėl į pensiją išėjusio ekspremjero susikurtos gerovės.
Tad kodėl, taisydama netobulą Valstybinių pensijų įstatymą, šiandieninė valdžia lopė vienas spragas, bet vis dėlto tarsi netyčia paliko keistą landą.
O gal tą landą paliko tyčia? Juk A.Šleževičiaus senatve besirūpinantys A.Kubiliaus pavaldiniai bei bendražygiai žino, kad ir dabartinis premjeras poste – jau daugiau kaip dveji metai.
Taigi privilegijuota pensija kada nors priklausytų ir jam.