„Projektas yra reikalingas Lietuvai. Specialistai įvertins
projekto ekonominius ir finansinius aspektus. Visiškai remiu Lietuvos
norą įgyvendinti projektą. Klausimų kelia Latvijos galimybės
finansiškai dalyvauti projekte. Manau, kad negalime didinti savo
užsienio skolos“, - penktadienį paskelbtame interviu Latvijos
dienraščiui „Neatkariga Rita Avize“ sakė A.Bėrzinis.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Latvijos užsienio skola jau
dabar sudaro 47 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Turiu rūpintis valstybės ir jos gyventojų gerove. Branduolinė
energetika yra gerovės klausimas - didesnė skola sumažins gerovę“,
- kalbėjo A.Bėrzinis.
Lietuva tikisi, kad nauja atominė elektrinė Visagine bus
pastatyta iki 2020 metų. Ketvirtadienį paskelbta, kad strateginiu
investuotoju parinktas Japonijos ir JAV konsorciumas „Hitachi-GE
Nuclear Energy“. Pasak Energetikos ministerijos, nuo šios akimirkos
prasideda konkrečios derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos,
Lenkijos ir minėtos bendrovės dėl konkrečių investicijų į
projektą.
Praeitą savaitę Latvijos prezidento priesaiką davęs Latvijos
prezidentas Andris Bėrzinis iškart suabejojo savo šalies
galimybėmis prisidėti prie jėgainės finansavimo. Vis dėlto
Latvijoje prezidentas neturi daug įtakos ekonominėje politikoje -
galios yra sutelktos Vyriausybės rankose.