Remdamasis neįvardytais šaltiniais, laikraštis rašo, kad
Rusijos pilietis apie jo paiešką buvo informuotas oro uosto
tranzitinėje zonoje ir nusprendė skristi atgal į Maskvą.
„Kurier“ tyrimas atskleidė, kad buvusiam KGB pulkininkui nebuvo
uždėti antrankiai. Jis formaliai netgi nebuvo Austrijos
teritorijoje. KGB veterano pavardė buvo Lietuvos ieškomųjų
sąraše, bet nebuvo tarptautinio arešto orderio. Vyrui ši
informacija buvo pateikta oro uosto tranzitinėje zonoje, prieš jam
patenkant į Austriją. Dėl to jis nusprendė skristi atgal į
Maskvą“, - sekmadienį rašo austrų laikraštis.
Austrijos pareigūnai aiškina, kad įtariamasis buvo paleistas
tik dėl teisinių priežasčių. Teisingumo ministerijos atstovas
AFP agentūrai sakė, kad teiginiai Lietuvos išduotame Europos
arešto orderyje nebuvo pakankami priimti sprendimą dėl suėmimo.
Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Nikolaus
Lutterotti austrų agentūrai APA teigė, kad rusas paleistas tik dėl
teisinių, o ne politinių priežasčių. „Apgailestaujame, kad
Lietuvoje tai vertinama kitaip“, - sakė austrų diplomatas.
Lietuvos generalinė prokuratūra austrų sprendimą pavadino
šiurkščiu Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimu.
Pasak prokuratūros, įtariamasis buvo sulaikytas mažiau negu
parą, nors pagal Austrijos įstatymus laikino sulaikymo terminas yra
48 valandos, o asmeniui išduotas Europos arešto orderis yra
pagrindas spręsti klausimą dėl suėmimo atitinkamam asmeniui
taikymo.
Generalinė prokuratūra teigia per įmanomai trumpiausią laiką,
penktadienį Austrijos institucijai perdavusi prašomą ir papildomą
informaciją - Europos arešto orderio vertimą į vokiečių kalbą,
informaciją anglų kalba apie M.Golovatovui inkriminuojamas
nusikalstamas veikas ir patvirtinimą, kad pateiks visą reikiamą
informaciją, kuri būtina sprendžiant M.Golovatovo perdavimo
klausimą Lietuvai.
Kai kurie Lietuvos pareigūnai pareiškė manantys, kad austrai
M.Golovatovą galėjo paleisti dėl Rusijos spaudimo. Užsienio
reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nurodymu pirmadienį dėl šio
žingsnio Austrijos ambasadoriui Vilniuje bus įteikta nota.
M.Golovatovas vadovavo televizijos bokštą 1991 metais
šturmavusiam „Alfa“ būriui. 1991 m. sausio 13 d. naktį Sovietų
Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos
bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14
žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti. Jis įtariamas
veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų
žmoniškumui.
Prie Austrijos ambasados pirmadienį rengiama protesto akcija
Prie Austrijos ambasados Vilniuje
pirmadienį rengiama protesto akcija prieš sprendimą paleisti į
laisvę Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką
Michailą Golovatovą.
„Mus šokiravo toks Austrijos sprendimas, tai išdavystė. Jau
fakto nebepakeisime, bet galime tik parodyti savo nepasitenkinimą“, -
BNS sekmadienį sakė vienas iš akcijos organizatorių Robertas
Mažeika.
Akcija priešais Austrijos ambasadą planuojama pirmadienio
vidurdienį.
Lietuviai nepasitenkinimą sekmadienį reiškė ir socialiniame
tinkle „Facebook“, kur sukurta grupė „Gėda Austrijai“. Pasak
žiniasklaidos, prie Austrijos ambasados Vilniuje taip pat uždegtos
kelios žvakutės.
Prezidentė su teisėsaugos ir ministerijų atstovais aptars situaciją dėl Sausio 13-osios bylos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
pirmadienį su Generalinės prokuratūros, Teisingumo ir Užsienio
reikalų ministerijų atstovais aptars situaciją, kai Austrija po
trumpo sulaikymo paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.
„Prezidentė kviečiasi generalinį prokurorą Darių Valį,
generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, Teisingumo ir
Užsienio reikalų ministerijų atstovus aptarti susiklosčiusios
situacijos ir tolimesnių veiksmų“, - BNS sekmadienį sakė
prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Lietuvos pareigūnai sako laukiantys Austrijos pasiaiškinimo,
kodėl buvęs KGB karininkas Michailas Golatovas buvo paleistas
nepraėjus nė parai po sulaikymo Austrijos sostinėje Vienoje.
Lietuva dėl jo yra išdavusi Europos arešto orderį.
M.Golovatovas vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį
šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.
Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas tik dėl teisinių
priežasčių ir neaiškaus arešto orderio, tačiau Lietuva įtaria,
kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. Lietuvos generalinė
prokuratūra teigia, kad Austrija šiurkščiai pažeidė Europos
Sąjungos teisės aktus.
Rusijos pilietis M.Golavotvas įtariamas veikomis, kurios
priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.