- Jau dešimtmetį vadovaujate Druskininkų savivaldybei. Jei kitąmet įvyksiantys Seimo rinkimai socialdemokratams būtų sėkmingi, ar nenorėtumėte persikelti į Vilnių ir dirbti, pavyzdžiui, ministru?
- Neturiu tokių planų. Malonumą man ir teikia mero darbas. O centrinės valdžios aukštumos manęs visiškai nevilioja.
- Bet savivaldybės labai priklauso nuo centrinės valdžios malonės ar bent geros valios?
- Iš tiesų centrinė valdžia stengiasi visas savivaldybes laikyti už
trumpo pavadžio ir, sakyčiau, vis siekia jį dar patrumpinti. Tačiau
negalėčiau tvirtinti, kad konservatorių ir liberalų valdžia mus diskriminuoja.
Noriu pasakyti, kad niekuo nepagrįstos kalbos, kad Druskininkai valdant
socialdemokratams gyveno šiltnamio sąlygomis. Kurorto finansavimas maždaug atitinka šalies savivaldybių vidurkį, o kai kuriais atvejais net jo ir nesiekia.
Tačiau Druskininkų savivaldybėje dirbanti stipri specialistų komanda
sugeba gerai parengti paraiškas ir gauti nemažai lėšų iš ES fondų. Čia
lemia ne pažintys ar politinė priklausomybė, o gebėjimai.
Beje, Druskininkams per krizę biudžetas nurėžtas nuo 73 mln. iki 58 mln. litų. Nors kalbama, kad krizė jau pasibaigusi, nepagerėjo padėtis ir šiemet - pinigų nė kiek nepridėta.
Norėdami subalansuoti savo biudžetą, ir pernai, ir šiemet tiek aš, tiek
administracijos tarnautojai, tiek savivaldybės įstaigų darbuotojai
turėjo eiti nemokamų atostogų. Tiesa, šiais metais žmonių, kurie ir
taip mažai uždirba, kaip antai, bibliotekininkų, jau neverčiame
atostogauti nemokamai.
Tačiau tvarkydami miestą, nenuleidžiame reikalavimų kartelės. Numatėme
daug griežtų sąlygų konkursų laimėtojams. Jei tik pastebime, kad kas
nors daroma ne taip, kaip buvo suderėta, kviečiamės įmonės vadovus ir
aiškinamės, kodėl nevykdomos konkurso sąlygos.
Kita vertus, per krizę 60 proc. smuko darbų įkainiai. Todėl skubame remontuotigatves, šaligatvius. Šiems pernai pradėtiems ir šiemet tęsiamiems darbams skiriame apie 40 mln. litų.
- Vis dėlto kai kurie projektai, atrodo, stringa. Antai buvo skelbta, kad jau šių metų birželio mėnesį pradės veikti išskirtinio dydžio žiemos pramogų kompleksas, pavadintas „Snoras Snow Arena“, bet iki šiol jis neatidarytas. Kada realiai arena atvers duris?
- Tai labai didelis objektas, jame pritaikyta daug technologinių
naujovių, todėl darbai užtruko šiek tiek ilgiau nei iš pradžių tikėtasi.
Bet startas jau netrukus. Tai rugpjūčio 25-oji, 15 valanda.
Tokio lygio žiemos pramogų kompleksų Europoje iš viso labai nedaug.
Artimiausias - prie Hanoverio. Mūsų slidinėjimo trasa pagal
parametrus įeina į dengtų žiemos sporto objektų pasaulio penketuką.
Be to, yra ir unikali naujovė - šalia dengtos veiks ir atvira
slidinėjimo trasa, kuri taip pat bus šaldoma ir galės būti naudojama net
orui įšilus iki 10 laipsnių.
- Žadėjote dar ir nutiesti lyną nuo Druskininkų centro per Nemuną iki žiemos pramogų komplekso ir įrengti daugiau nei kilometro ilgio gondolų trasą. Ar šis sumanymas nepalaidotas?
- Nė kiek neabejoju, kad ir ši idėja bus įgyvendinta. Vagonėliai kils
į 45 metrų aukštį, atsivers viso miesto ir jo apylinkių panorama. Tai
bus labai įspūdinga pramoga. Jau baigiamas techninis projektas.
Reikėtų 10 mln. litų. Kol kas dar nėra lėšų pradėti realiems darbams.
- Siekdama papildyti miesto biudžetą, nuo šio birželio Druskininkų savivaldybė renka iš poilsiautojų poros litų per dieną nakvynės rinkliavą. Poilsiaviečių vadovai žadėjo skųstis teismui.
- Rinkliava renkama sklandžiai. Gavome pirmąsias deklaracijas iš
viešbučių, sanatorijų ir privatininkų, nuomojančių pagal patentą butus.
Išskyrus vieną asmenį, niekas nekelia dėl to triukšmo.
- „SPA Vilniaus Sana“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas, kurį ko gero ir turėjote galvoje, kalbėdamas apie su jumis kariaujantį asmenį, skundėsi, kad jau trejus metus Druskininkų viešbučiai dirba nuostolingai, o dėl rinkliavos jo vadovaujama įstaiga turės beveik 200 tūkst. litų papildomų išlaidų.
Negi iš tiesų ir šiemet kurorto viešbučiai dirba nuostolingai?
- Man toks pareiškimas kelia rimtų abejonių. Druskininkų apgyvendinimo
įstaigų vidutinis metinis užimtumas dabar - maždaug nuo 60 iki 80
procentų. Jei ir tokiu atveju dirbi nuostolingai, pirmiausia turėtum
peržiūrėti savo verslo planą. Gal per daug išlaidaujama.
- Praėjusiais metais Druskininkuose apsilankė apie 200 tūkst. svečių. Ar šiemet jų srautai auga?
- Pirmojo šių metų ketvirčio poilsiautojų skaičiaus augimas labai
įspūdingas - lietuvių poilsiautojų atvyko 48 proc. daugiau, o
užsieniečių - net 79 proc. daugiau. Nors antrojo ketvirčio statistika
dar neparengta, pirminiais duomenimis skaičiai bus panašūs.
Beje, sparčiausiai auga turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srautai.
Jau turbūt kokius ketverius ar penkerius metus laukiame, kad pagaliau
būtų leista paprasčiau kirsti sieną ir keliauti pasienio teritorijoje, į
kurią pakliūva ir Druskininkai.
Nuogąstaujame, kad Lietuvos pasirinkta tvarka gali būti nepakankamai
liberali. Lenkija nutarė, kad baltarusis gali nurodyti, jog keliauja
apsipirkti ir bus įleistas, o vykdamas į mūsų šalį jis turės aiškinti, kad vyksta ne į prekybos centrą, o kapų tvarkyti ar lankyti giminių.
Neverta persistengti su tokiais apribojimais. Mes džiaugsimės, jei
Gardino gyventojas sumanys atvykti į Druskininkus kad ir papietauti
restorane, apsipirkti ar paplaukioti Vandens pramogų parke.
- Jūsų vadovaujama Lietuvos savivaldybių asociacija neseniai pasiūlė suteikti savivaldybėms teisę nustatyti šilumos, vandens tiekimo kainas, leisti didinti skolinimosi limitus. Jei įgytumėte tokias teises, negi įstengtumėte sumažinti vandens ir šilumos gyventojams kainas?
- Bent jau dėl to kainos tikrai nedidėtų. Savivaldybių tarybų nariai
jaustų didesnę asmeninę atsakomybę už tai, kiek gyventojams tenka mokėti
už paslaugas. Savivaldybės galėtų kai kuriais atvejais mažinti įmonių pelną ar laikinai visai jį nurėžti esant sunkiai vartotojų padėčiai.
Siūlymą patikėti mums tokią teisę pateikėme ir dėl principinių sumetimų.
Nenormalu, kad atsakyti kainomis nepatenkintiems gyventojams tenka
savivaldybėms, o jas nustato kita institucija.
- Prašote ir leisti savivaldybėms didinti skolinimosi limitus. Ar negresia, kad įgijusi tokią teisę vietos valdžia visiškai prasiskolintų?
- Pirmiausia smarkiai į skolas įlindo tik Vilniaus savivaldybė. Druskininkai yra pasiskolinę 15 mln. litų, bet garantuoju, kad nė
vienas centas nebus pravalgytas. Taip tik sutaupome milijonus, nes dabar statybos atpigusios. Be to, būtų kvailystė praleisti progą pasinaudoti ES fondų parama. Dar neaišku, ar 2014-2020 metų laikotarpiu Lietuvai ji nebus gerokai sumažinta.
Savivalda nori savarankiškumo, siekia, kad nebūtų kontroliuojama ir tampoma trumpomis vadelėmis. Kalbu ne vien apie skolinimosi limitus. Pavyzdžiui, mokinio krepšelis taip pat labai griežtai reglamentuojamas, nors savivaldybės įžvelgia galimybių, kaip būtų galima sutaupyti pinigų ir tomis lėšomis pagerinti kad ir švietimo įstaigų aplinką.
Bet neleidžiama nieko keisti, ir mokykloms telieka būtinai išleisti
visus pinigus tam, kam jie skirti, nors šias lėšas būtų galima panaudoti
ir racionaliau.
- Jūs - vienas nedaugelio politikų, drįsęs nepritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei, kad šilumos kainas efektyviausiai galima sumažinti keičiant dujas biokuru. Gal tai daugiau politinis pareiškimas?
- Nepolitikuoju. Žvelgiu praktiškai. Lietuvoje dvi ar trys savivaldybės dujas pakeitė biokuru nesinaudodamos ES parama. Šildymas ten pabrango.
Kitaip sakant, jei patys skolinsimės iš bankų pinigų ir investuosime į
perėjimą nuo dujų prie biokuro, gyventojams šildymo tarifai tik išaugs, nes teks įskaičiuoti paskolas investicijoms ir dar palūkanas.
Galiu skaičiais įrodyti ir patiems didžiausiems biokuro šalininkams, kad
šildymas pabrangtų net ir Druskininkuose, nepaisant dabartinių labai
aukštų dujų kainų ir atsižvelgiant į tai, kad mūsų savivaldybei dar
tenka papildomai mokėti baltarusiams už tranzitą per jų teritoriją.
Vienintelė išeitis - gauti negrąžinamą ES paramą. Tada šildymas
atpigtų, jei ateityje išliktų dabartinis dujų ir biokuro kainos
santykis. Tačiau kas gali garantuoti, kad šis kuras nebrangs, ypač jei vis daugiau jo bus naudojama šildymui?
- Druskininkai kartais vadinami geriausiai užsienyje žinomu Lietuvos kurortu. Gal stengiatės daugiau reklamuotis nei Palanga ar Neringa?
- Abejoju, ar tai lėmė reklama. Kai 2000 metais Druskininkai buvo
vadinami bankrutuojančiu kurortu, tarybos nariams pasakiau, kad turime tik dvi išeitis: iškasti jūrą arba statyti tai, ko reikia šiuolaikiniam kurortui.
Parengėme kurorto viziją, patvirtinome statytinų objektų sąrašą. Šį planą ne tik įgyvnedinome, bet ir viršijome.
- Ar dar liko svajonių šiai mero kadencijai?
- Svajoju pastatyti šiuolaikišką kultūros ir kongresų centrą.
Šis statinys jau suprojektuotas. Jame ketinama įrengti 1000 vietų
salę, dvi kino sales, teatro studiją, patalpas repeticijoms. Statybos
jau net buvo prasidėjusios, bet per krizę darbus teko sustabdyti.