Salos sostinėje Palmoje gyvenantys čuetų genties žmonės, kaip teigiama, yra kilę iš čia gyvenusių žydų, kurie prieš beveik šešis šimtus metų buvo apskikrikštyti. Daug čuetų tvirtina galintys atsekti savo giminės istoriją iki protėvių, XVII a. išžudytų už tai, kad liko ištikimi judaizmui.
Gegužės mėnesį religinio teismo iniciatyva į Maljorkos sostinę peržiūrėti bendruomenės narių giminės medžių nusiųstas rabinas Israelis Wieselis.
Išanalizavus čuetų šeimos istorijas, paaiškėjo, jog bendruomenė, kurią šiuo metu sudaro maždaug 20 tūkstančių narių, iki šių dienų išliko uždara: daugumos bendruomenės narių pavardės priklauso penkiolikos prieš beveik šešis šimtus metų čia gyvenusių žydų giminių pavardžių grupei.
Rabino teigimu, nuo XVII a. čuetai paprastai tuokdavosi tik tarpusavyje, taigi, bendruomenė neabejotinai išlaikė žydiškas šaknis.
Maljorkos čuetų bendruomenės atstovas, istorijos mėgėjas Bernatas Aguilo Siquieris, kurio pavardė priskiriama minėtai penkiolikos pavardžių grupei, pasakojo daugumą bendruomenės narių nustojus praktikuoti judaizmą dar XVIII amžiuje.
Nepaisant to, B.A.Siquieris patikino, jog tiek jam, tiek kitiems čuetų bendruomenės nariams malonu būti oficialiai pripažintiems žydų palikuonimis. Vyriškis neslėpė turįs vilties, jog bendruomenės nariams kaip žydų palikuonims bus pasiūlyta Izraelio pilietybė bei jos lengvatos.
Čuetų bendruomenės pavadinimas katalonų kalba reiškia kiaules. Žinoma, jog ši bendruomenė buvo žiauriai engiama viduramžiais. 1435 m. visi čuetai buvo išžudyti arba priversti pasikrikštyti. Tačiau net ir tapus katalikais, čuetams daug metų draustos santuokos su katalikais bei neleista dirbti kai kurių darbų ar užimti pareigų.