Tai liudija pastarosios šventės kai kuriuose Žemaitijos miesteliuose ar didesniuose kaimuose. Pasižvalgęs, kokiomis priemonėmis pramogų dalyviai stengiasi pasiekti kuo didesnį azartą, pamatai, jog tam dabar reikia tikrai nebe naminės degtinės, o išradingumo, entuziazmo ir darbo.
Savaitgalį vyko Plungės r. Šateikių miestelio vasaros šventė, kurios didžioji dalis buvo skirta įvairioms varžyboms ir turnyrams – šaškių, teniso, smiginio, krepšinio, žvejybos... Šateikiškiai ėmėsi ir tokių varžybų, kuriose teko pademonstruoti jėgą ir ištvermę – galiūnų turnyro.
Smėlio maišo nešimas – įprasta užduotis, o štai rungtis su rąstu sudomino ir pačius išrankiausius. Įrankis – maždaug pustrečio metro ilgio rąstas, kurio galuose įkalta po dvi rankenas. Du galiūnai įsitveria už priešingų rąsto galų ir stengiasi išstumti vienas kitą iš rato formos ringo arba pasiekti, kad priešininko rąsto galas atsitrenktų į žemę. Kad padėtis būtų lygiavertė, antrame raunde priešininkai keičiasi vietomis, o jei rezultatas išsilygina, nugalėtojas išaiškinamas trečiuoju bandymu.
Kita fizinės jėgos reikalaujanti rungtis – sliuogimas į vertikaliai įkastą apie 6-7 metrų aukščio kartį. Intrigai sustiprinti karties viršūnėje pakabinami prizai. Šateikiuose šventės organizatoriai jų pakabino net keturis, kiekvienas į viršų užsliuogęs dalyvis galėjo pasirinkti vieną. Deja, ne visiems pageidavusiesiems pakako jėgų šią „trasą“ įveikti, kai kuriems teko leistis nepakilus nė į pusės karties aukštį. Vis dėlto galų gale buvo nukabinti visi prizai.
Emocijų žiūrovams sukėlė automobilio padangos metimas, primenantis disko sviedimą, tik padanga, aišku, skrieja, gerokai arčiau. Galiūnų varžybas vainikavo visiems nuo senų laikų žinoma virvės traukimo rungtis.
Prie Šateikių vasaros šventės prisidėjo aplinkinių kaimų ūkininkai, tarp kurių – Viktorija ir Albinas Laučiai, Danguolė ir Gediminas Kaveckiai, Algirdas Žilius, o pagrindinis šventės rėmėjas buvo ūkininkas Justinas Valančius iš Rūdaičių kaimo.
Ne ką prastesnės šventės savaitės pabaigoje būta ir to paties rajono Kulių miestelyje. Čia taip pat vyko daug įprastų žaidimų – futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo teniso ir kitų. Kuliai garsėja įspūdingomis varžybomis, rengiamomis čia ne pirmus metus – traktorių slalomu.
Kiekvienas varžybų dalyvis savo pasirinktu traktoriumi turi įveikti trasą, kurios pirmajame etape laviruojama tarp sustatytų gairelių, po to atbuline eiga įvažiuojama į garažą, „keičiama“ padanga (sustabdžius traktorių aplink jį nešama specialiai tam tikslui padėta padanga), tarp gairelių išvairuojama atbuline eiga ir sugrįžtama į starto vietą. Prireikus užduočių galima sugalvoti ir įvairesnių, o rezultatai sumuojami įvertinant sugaištą laiką ir baudos taškus, skirtus už numuštas gaireles ar kitus pažeidimus.
Arimo varžybos – niekam ne naujiena. Kartais jos rengiamos įstabiu mastu – ne rajono, ne šalies, o tiesiog vieno kaimo ar seniūnijos ribose. Tokių Telšių r. Nevarėnų seniūnijoje būta pernai, jas organizavo seniūnijoje gyvenantis ūkininkas Antanas Šakys. Tąkart Nevarėnuose arta ir su arkliais. Tuo tarpu Dzūkijoje arimo su arkliais varžybos – kasmetė atrakcija.
Jei jau rašome apie įvairius pramoginius konkursus, kaip nepaminėti stintų valgymo varžybų Palangoje kasmet rengiamoje Stintos šventėje? Tuo pačiu ūkininkų knietėjo paklausti, kodėl nesurengus, pavyzdžiui, bulvinių blynų valgymo varžybų kokioje nors Bulvės šventėje? Štai vyndarystės šalių miesteliuose kas rudenį vyksta jauno vyno degustavimo šventės, taip populiarinamas ne tik šis gėrimas, bet ir patys miesteliai, stengiantis pritraukti į juos kuo daugiau turistų.
Lietuva – ne vyno kraštas, tačiau bulvių pas mus tikrai nestinga. Po bulviakasio stambūs ūkininkai ar seniūnijos galėtų rengti bulvių šventes, o jau skanių patiekalų iš jų tikrai nesunku pagaminti. Taip pat būtų galima organizuoti ir bulvinių blynų ar didžkukulių valgymo, bulvių svaidymo į tolį ir kitokias varžybas.
Smagių konkursų teko matyti kaimo bendruomenių sąskrydžiuose. Prieš keletą metų šalia Lūksto ežero (Telšių r.) vykęs respublikinis kaimo bendruomenių sąskrydis tiesiog žaižaravo nuo gausybės išradingų, linksmų, nutrūktgalviškų rungčių.
Naščiais vandenį nešantys dalyviai turėjo pereiti buomą (gulsčią rąstą), samčiu iš ežero prinešti kibirą vandens, vyko trinkos metimo varžybos, iš timpos šaudyta į pripūstus balionus.
Surengtas ir konkursas, šiek tiek primenantis prieš dešimt metų liūdnai pasibaigusį naminės degtinės gėrimo „konkursą“.
Tik čia buvo geriama ne degtinė, o bokalas alaus, varžybų dalyvis turėjo kuo greičiau alų ištraukti per šiaudelį, rankomis atsirėmęs į žemę ir už kojų prilaikomas komandos draugo. Buvo smagu.
Smagu, kai tokios šventės ir varžybos vyksta laikantis visų saugumo reikalavimų ir baigiasi be skaudžių praradimų.