„Jis (A.Ažubalis) sakė man, kad tai sena Lietuvos žaizda.
Suprantu tai ir kad reikia elgtis labai jautriai. Bet netgi jei tai
susiję su senomis žaizdomis, tai nekeičia faktų, kad yra teisinių
procedūrų principai, kurių reikia laikytis“, - Briuselyje
žurnalistams sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis
Spindeleggeris.
„Jei tai teisinis sprendimas, jį reikia gerbti“, - pridūrė
ministras. Jis paneigė, kad su juo asmeniškai buvo susisiekęs kas
nors iš Rusijos.
Lietuvos pareigūnai kategoriškai atmeta Austrijos priekaištus
dėl esą netinkamai surašyto Europos arešto orderio - pabrėžiama,
kad buvo pateikta visa austrų prašoma medžiaga, bet, nepaisant to,
M.Golovatovas paleistas nepraėjus nė parai po sulaikymo pradžios,
nors Austrijos įstatymai leidžia 48 valandų laikiną sulaikymą.
Lietuvos generalinė prokuratūra austrų žingsnį įvertino kaip
šiurkštų Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimą, o
prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Austrijos
skuba paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį - politiškai
nepateisinamas veiksmas, kuris kompromituoja Europos šalių
bendradarbiavimą teisėsaugos srityje.
Vis dėlto austrai kaltinimus neigia. Kiek anksčiau pirmadienį
kalbėdamas žurnalistams Austrijos ministras M.Spindeleggeris sakė,
kad teisėsaugos institucijos savarankiškai priėmė nepriklausomą
sprendimą paleisti M.Golovatovą.
„Esame teisinė valstybė su nepriklausomomis teisėsaugos
institucijomis, kurios priima sprendimus“, - sakė Austrijos užsienio
reikalų ministras.
„Buvo prašymas iš Lietuvos, nustatytas terminas pateikti
dokumentus su labai konkrečia informacija. Terminas baigėsi ir
prokuroras nusprendė nesikreipti dėl suėmimo. Būtina tai
suprasti“, - sakė M.Spindeleggeris.
Jis sakė esąs pasirengęs dar kartą aptarti klausimą su
Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, jei šis to
pageidaus.
Austrijos opozicijoje esantys žalieji pareikalavo „visiškai
ištirti“ incidentą.
Generalinis prokuroras Darius Valys pirmadienį sakė manantis,
kad austrai sprendimą paleisti Rusijos pilietį priėmė pernelyg
skubotai.
„Manau, kad sprendimas buvo priimtas pernelyg greitai. Bent jau 48
valandas jie galėjo laikyti įtariamąjį, o tarptautinės sutartys
tą leidžia daryti netgi ilgiau - iki 40 dienų“, - sakė D.Valys.
Pasak generalinio prokuroro, iki penktadienio popietės Lietuva
patenkino visus austrų prašymus - atsiuntė Europos arešto orderio
vertimą į vokiečių kalbą ir pateikė įtarimų santrauką anglų
kalba. Nepaisant to, įtariamasis buvo paleistas ir grįžo į
Rusiją.
Pokalbio su Michaeliu Spindeleggeriu metu Audronius Ažubalis pranešė kolegai, kad Lietuva atšaukė konsultacijoms į Vilnių Lietuvos ambasadorių Vienoje, bei akcentavo, kad Austrijos atsakymą į notoje formuluojamus klausimus tikisi gauti per įmanomai trumpą laiką.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės šokiruoti. Už nepriklausomybės atkūrimą prieš 20 metų sumokėjome labai didelę kainą. Sausio 13-osios byla ir teisingumo įvykdymas yra nacionalinės svarbos klausimas.
Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip tik mobilizuoti visas įmanomas diplomatines ir teisines priemones išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes tam, kad jos daugiau Europos Sąjungos erdvėje nepasikartotų. Lietuva privalo pasirūpinti, kad Europos Sąjunga išmoktų šią solidarumo stokos pamoką“, – sakė A.Ažubalis.
Jis dar kartą pabrėžė, kad Lietuva jokių procedūrinių formalumų nepažeidė.
Pasak ministro, nesuprantama, kodėl apie suėmimą Lietuva nebuvo informuota nedelsiant, kodėl laukta kitos dienos.
A.Ažubalis akcentavo, kad šis klausimas Lietuvoje toks pats jautrus, kaip Radko Mladičiaus klausimas Balkanuose. Tą, pasak ministro, rodo ir liepos 18 dieną Vilniuje vykstančios pilietinės iniciatyvos.
Austrijos opozicijoje esantys
žalieji pirmadienį pareikalavo atlikti tyrimą dėl sprendimo
skubiai paleisti nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje
įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Partijos atstovas Albertas Steinhauseris sakė nerimaująs, kad Austrija gali pasirodyti kaip Rusijos
parankinė. Jo teigimu, Austrija neturėtų atrodyti kaip karo
nusikaltėlių „persėdimo vieta ir žaidimų aikštelė“.
Politikas išsakė apgailestavimą, kad dėl vasaros atostogų
parlamentinis tyrimas bus galimas tik rugsėjo mėnesį.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komitetas
(URK) pirmadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Europos Sąjungos
institucijų prašoma įvertinti Austrijos veiksmus paleidžiant pagal
Europos arešto orderį sulaikytą Sausio 13-osios bylos įtariamąjį
buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Pirmadienį prieš komiteto posėdį jo pirmininkas Emanuelis
Zingeris pristatė pareiškimo projektą, kuriame buvo numatyta ir
galimybė svarstyti įšaldyti santykius su Austrija, tačiau komitete
radikalių nuostatų atsisakyta ir bendru sutarimu priimtas
švelnesnis variantas.
„Susirinko įvairių partijų žmonės su labai gerbtinom jų
ideologijom, ir mes turėjom pasiekti konsensusą, mes turėjome
pagalvoti ir užleisti vietą vienas kito galvojimui, todėl mes
priėjome konsensusą, kuris skamba taip, kad, kaip ir girdėjote
ryte, iškviesti ambasadorių konsultacijoms, į ES institucijas
kreipiamės su prašymu įvertinti (Austirjos veiksmus, bet pačių
diplomatinių santykių įvertinimą mes palikome ateičiai, kai
turėsime visus atsakymus iš Austrijos pusės“, - po komiteto
posėdžio žurnalistams sakė E.Zingeris.
Prieš komiteto posėdį surengtoje spaudos konferencijoje jis
žurnalistams sakė, jog bus svarstoma galimybė įšaldyti
diplomatinius santykius su Austrija.
„Mes turėdami pakankamai savos informacijos siūlome svarstyti
diplomatinių santykių su Austrija perspektyvas, iš pradžių
pažeminant diplomatinių santykių lygį atšaukiant Lietuvos
atstovą konsultacijoms, o vėliau svarstant diplomatinių santykių
įšaldymo galimybes, atšaukiant Lietuvos diplomatinį atstovą, jei
visi argumentai pasirodys tokie, kokie yra dabar žiniasklaidoje,
netgi tuos santykius nutraukiant“, -pareiškė E.Zingeris.
„Mes tikimės, kad šis spjūvis Europai į veidą, ne tik
Lietuvai, visai Europai, bus įvertintas ir Europos Sąjungos narių,
ir NATO partnerių“, - pridūrė Seimo komiteto vadovas.
Seimo URK narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis
sakė negalėjęs sutikti su radikaliu pareiškimo tekstu, nes jis, jo
žodžiais, „buvo per daug aštrus ir skubotas“.
„Pamatęs šį tekstą komiteto posėdyje aš pateikiau daug
pataisų, papildymų, su tokiu tekstu sutikti buvo neįmanoma, nes jis
per daug skubotas, per daug aštrus, ir visos priemonės, kurias mes
dar turime, turi būti išnaudotos, ir tik tada, po visų priemonių,
kada valstybė narė jas išnaudoja, mes galima žiūrėti toliau.
Todėl paraginome Vyriausybę išnaudoti visas priemones, kurias
suteikia Lisabonos sutartis“, - žurnalistams po komiteto posėdžio
sakė V.P.Andriukaitis.
„Ministerijos gavo mandatą inicijuoti šio klausimo iškėlimą
Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje, Užseinio reikalų, Bendrųjų
reikalų tarybose, ir tuo pačiu inicijuoti ir EK svarstymus, taip
pat mes kreipėmės į EP, kad šis precedentas būtų svarstomas, ir
jo išvados plačiai nagrinėjamos“, - kalbėjo URK narys.
Patvirtintame dokumente taip pat pateikiama komiteto nuomonė, jog
„Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar
tariamai neaiškiu arešto orderiu kol kas yra neatitinkantys ES
teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar
peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo“.
„Užsienio reikalų komiteto nuomone, Austrija kuria pavojingą
precedentą ES šalių vienybei ir solidarumui, nes asmens, įtariamo
karo nusikaltimais, paleidimas yra esminis iššūkis kertinėms ES
vertybėms - žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,
demokratijai ir teisinės valstybės principui. (...) Austrijos
elgesys atsisakant padėti persekioti asmenis, įtariamus karo
nusikaltimais, rodo, kad ši šalis galimai pažeidė ES valstybių
solidarumo ir teisinio bendradarbiavimo principus“, - rašoma komiteto
pareiškime.
Pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, Austrija praėjusią savaitę Vienoje buvo trumpam sulaikiusi M.Golovatovą, kuris vadovavo Vilniaus televizijos bokštą šturmavusiam „Alfa“ būriui, tačiau nepraėjus nė parai jį paleido.
Reaguodama į Austrijos veiksmus, Lietuva nusprendė
konsultacijoms atšaukti Vienoje dirbantį ambasadorių Giedrių
Puodžiūną, o Austrijos ambasadai Vilniuje įteikta protesto nota.