Austrijos Teisingumo ministerija paaiškino, kad Europos arešto
orderio netaikė, nes nusikaltimai yra padaryti prieš sukuriant
Europos arešto orderio institutą 2002 metais. Išlygą, kad šis
orderis netaikomas anksčiau padarytiems nusikaltimams, be Austrijos
yra paskelbusios tik Italija ir Prancūzija.
Esant tokiai situacijai, Austrija turėjo sulaukti ekstradicijos
sutarties ir išduoti įtariamąjį pagal anksčiau Europoje
galiojusias konvencijas, BNS sakė A.Čepas.
„Austrija pasinaudojo netikslumu, nors tokį žmogų būtų
turėjusi išduoti pagal ankstesnes konvencijas - Europos Sąjungos
(ES) ekstradicijos konvenciją arba Europos Tarybos ekstradicijos
konvenciją“, - teigė A.Čepas.
„Normali valstybė būtų pasakiusi - teikite ekstradicijos
prašymą ir jį svarstysime“, - kalbėjo teisininkas.
Pasak A.Čepo, galima svarstyti, kad ir Europos arešto orderis
galėjo būti laikomas ekstradicijos prašymu.
„Visas mūsų pasipiktinimas dėl Austrijos žingsnio yra
visiškai teisėtas. Čia tiesiog užsikabinimas už kabliuko“, -
sakė teisės ekspertas.
Lietuvoje pasipiktinimo bangą sukėlė Austrijos sprendimas
nusikaltimais žmoniškumui įtariamą M.Golovatovą paleisti
nepraėjus nė 24 valandoms po sulaikymo. Austrija neigia tokį
sprendimą priėmusi dėl Rusijos politinio spaudimo ir aiškina, kad
nesulaukė reikiamos informacijos iš Lietuvos.