„Sprendimas paleisti M.Golovatovą sumenkino veiksmingą
tarptautinį teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose tarp
Europos Sąjungos šalių, o taip pat ir Europos solidarumo
principą“, - teigiama laiške, kurio kopiją gavo BNS.
Bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų
ministrų Audroniaus Ažubalio, Girto Valdžio Kristovskio ir Urmo
Paeto laiške kreipiamasi į Europos komisarę
teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalams Viviane
Reding ir ES šalių kolegas.
„Pabrėžiame, kad Europos arešto orderis yra abipusiu
pasitikėjimu ES grindžiamas instrumentas ir turi būti efektyviai
taikomas praktikoje siekiant sulaikyti asmenis, ypač tuos, kurie yra
susiję su karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmogiškumui“, -
rašoma ministrų laiške.
„Nepaisant įtarimų rimtumo, M.Golovatovas buvo paleistas
nepraėjus nė 24 valandoms nuo sulaikymo. Mes suprantame teisėsaugos
nepriklausomumo principus, tačiau esame sunerimę dėl Austrijos
institucijų sprendimo paleisti minėtą asmenį skubotumo“, - teigia
ministrai.
M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį, o penktadienį paleistas. Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas
tik dėl teisinių priežasčių, tačiau kai kurie Lietuvos politikai
įtaria, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. M.Golovatovas
įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.
Dėl tokio austrų sprendimo konsultacijoms į Vilnių buvo
atšauktas Lietuvos ambasadorius Vienoje, o pirmadienį Austrijos
ambasados atstovui buvo įteikta nota. URM teigimu, Lietuvai iki šiol
nėra žinoma, kokie yra tokio sprendimo motyvai. Notą Austrijai dėl
M.Golovatovo paleidimo įteikė ir Latvija.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip
tūkstantis buvo sužeisti.