Galbūt todėl veikla, susijusi su nekalbančia gamta, aplinkos apsauga, vertinama sumomis su šešiais nuliais.
Antai Aplinkos ministerija sumanė už 4 mln. litų nelaisvėje užauginti ir į miškus paleisti 20 didžiųjų apuokų ir 14 lūšių. Juk jie, kaip ir nugenėti medžiai, nepasakys, ar ES pinigai buvo panaudoti tikslingai.
Tuo tarpu Kauno savivaldybė, aišku, nutuokia, kad Ąžuolyne ropinėsiantys niūriaspalviai auksavabaliai niekam nešnipštelės į ausį ko nereikia.
Todėl valdininkams ir negaila pažerti 2,2 milijono litų (kurių didžioji dalis – taip pat iš Europos Sąjungos) niūriaspalvių auksavabalių populiacijai padidinti. Juk vabalų neiškvosi, kur išleisti milijonai.
Iš Europos žuvininkystės fondo turėtų būti skirta per 4 mln. litų stikliniams unguriams Lietuvos vandens telkiniuose įveisti.
Stiklinis unguriukas – tylus, kaip ir kitos žuvys. Todėl jis nė nesužiopčios, kai už gautus milijonus bus nupirktas 231 tūkst. litų kainuosiantis visureigis, jo degalams bus išleista 43 tūkst. litų, o dar kiti pinigai nukeliaus velniai žino kur.
Tuo tarpu Lietuvos gyvūnų globos draugija, išgelbėjusi 2,6 tūkst. paukščių, ežių, lapių, stirnų, briedžių, per metus iš valstybės už šią paslaugą paprašytų tik 130 tūkst. litų.
Jeigu prakalbėtų paukščiai ir žvėrys, kuriems ištaškyti ar pradanginti milijonai, ko gero, virstų kėdės ministerijose, departamentuose ir savivaldybėse.
Bet paukštis – danguje, žvėris – girioje, o naivuoliai tegu veltui gydo ežius.