Jis pranešė, kad Latvija antradienį taip pat įteikė notą
Austrijos ambasadoriui dėl sprendimo skubiai paleisti įtariamąjį
Sausio 13-osios byloje buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
„Šiandien Latvijos užsienio reikalų ministras (Girts Valdis)
Kristovskis pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl
šio klausimo“, - spaudos konferencijoje sakė A.Bėrzinis.
„Latvija supranta šią situaciją geriausiai. Aš pats
asmeniškai 1991 metų sausį buvau labai panašioje situacijoje ir
visiškai remiu jūsų valstybės požiūrį ir poziciją“, - sakė
Latvijos prezidentas.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad 1991 metų sausį Lietuva ir
Latvija patyrė panašius sudėtingus išgyvenimus. „Noriu tik padėkoti Latvijai už supratimą, solidarumą. Esame tautos, kurios labai panašiai išgyveno tas sausio dienas ir puikiai
suprantame, ką reiškia nusikaltimas žmoniškumui ir ką reiškia
tie sprendimai, kurie buvo padaryti, deja, Austrijoje“, - sakė
Lietuvos prezidentė.
Solidarumą su Lietuva išsakė ir Estija - jos užsienio reikalų
ministras Urmas Paetas austrų sprendimą pavadino
„blogu netikėtumu“.
„Tai, kad jis buvo paleistas greičiau nei po 24 valandų, buvo
blogas netikėtumas. Tikimės, kad ateinančios dienos atneš daugiau
aiškumo apie aplinkybes, kurioms susiklosčius jis buvo taip greitai
paleistas“, - BNS sakė U.Paetas.
„Svarbu, kad Lietuvos išduotas tarptautinis arešto orderis lieka
galioti ir šis asmuo turi būti sulaikytas atliekant tyrimo
procedūras.
Kai yra tvirti ir pagrįsti įtarimai, kad šis asmuo
1991-aisiais Vilniuje įvykdė nusikaltimus, dėl kurių žuvo 14
žmonių, jis turi būti atiduotas teisingumui“, - teigė Estijos
užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pasak U.Paeto, Austrija turėtų labai aiškiai pasakyti, kokiomis
aplinkybėmis M.Golovatovas buvo paleistas.
„Pareigūnai, kurie priėmė šį sprendimą turėtų paaiškinti,
kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Kol kas aš negirdėjau
jokio paaiškinimo ir Austrijos pareigūnų.
Svarbu, kad tokie dalykai
nepasikartotų ir kad mūsų bendradarbiavimas nenukentėtų
ilgalaikėje perspektyvoje. Būtina remtis sveiku protu. Tolesni
žingsniai priklauso nuo Austrijos pareigūnų paaiškinimų“, -
kalbėjo Estijos ministras.
Susitikimo išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos
tarnyba pranešė, kad per valstybių vadovų susitikimą ketinama
aptarti dvišalius santykius, bendradarbiavimą regione, ES ir NATO,
svarbių energetikos projektų įgyvendinimą.
Latvijos prezidentas yra viešai suabejojąs Latvijos galimybėmis
dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte.
Savo ruožtu Lietuva tikisi, kad nauja atominė elektrinė Visagine bus pastatyta iki 2020 metų. Ketvirtadienį paskelbta, kad strateginiu investuotoju parinktas Japonijos ir JAV konsorciumas „Hitachi-GE Nuclear Energy“.
Pasak Energetikos ministerijos, nuo šios konkrečios derybos prasidėjo tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir minėtos bendrovės dėl konkrečių investicijų į projektą.
Antradienį Vilniuje A.Bėrzinis teigiamai atsiliepė apie dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte, tačiau ir toliau nuogąstauja dėl finansinio pajėgumo.
"Latvijos valstybėje šiuo metu nėra pakankamai piniginių lėšų, kad visapusiškai dalyvautume šiame projekte. Tačiau įvertinus valstybinės įmonės "Latvenergo" situaciją ir vertindami, kaip teigiamai vystosi šis procesas Lietuvoje, bei gaudami patikslintas sąlygas dėl dalyvavimo, aš galiu drąsiai teigti, kad (...) tokiu būdu plėtojantis "Latvenergo" galės saugiai įsitraukti į šį projektą. Latvijai tai bus svarbu ne tik politiškai, tačiau ir labai geras verslo projektas", - sakė A.Bėrzinis per bendrą spaudos konferenciją su D.Grybauskaite.
Latvijos valstybės vadovas yra įsitikinęs, kad Visagino AE projektas politiškai yra svarbus visoms Baltijos šalims. "Tačiau svarbus ir verslo derybų klausimas apie sąlygas", - sakė A.Bėrzinis.
Dvišaliame susitikime taip pat ketinama aptarti kultūrinius
klausimus, baltų kultūros ir kalbų sklaidą.
„Latvija yra artimiausia Lietuvos kaimynė ir viena svarbiausių
ekonominių partnerių. Mūsų tautas sieja bendros kultūrinės
šaknys, giminingos kalbos ir istorija. Šiandien mus taip pat vienija
siekis užtikrinti sėkmingą mūsų valstybių ir mūsų žmonių
ateitį“, - pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.
Tai antrasis liepos 8-ąją Latvijos prezidento priesaiką davusio
A.Bėrzinio užsienio vizitas. Pirmojo jis vyko į Estiją.
A.Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Nytaurėje, kurioje 1958 metais baigė septynmetę mokyklą. 1962 metais Siguldos jis baigė 1-ąją vidurinę mokyklą, o 1971 metais — Rygos politechnikos institutą ir įgijo radiotechniko specialybę.
Laikotarpiu nuo 1970 iki 1988 metų dirbo įvairiose pareigose gamybiniame susivienijime „Elektrons“, nuėjo kelią nuo inžinieriaus iki direktoriaus. Nuo 1988 iki 1989 metų buvo Latvijos SSR buitinio aptarnavimo ministro pavaduotojas, nuo 1989 iki 1993 metų -Valmieros Liaudies deputatų tarybos deputatas, taip pat jos vykdomojo komiteto pirmininkas.
Nuo 1990 metų gegužės iki 1993 metų birželio A.Bėrzinis buvo Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1990 metų gegužės 4 dieną balsavo už Latvijos nepriklausomybės deklaraciją. Dalyvavo Latvijos liaudies fronto veikloje - Valmieros rinkimų apygardoje ir ekonomikos komisijoje.
Tuo pat metu A.Bėrzinis mokėsi Latvijos valstybiniame universitete, kuriame 1988 metais gavo ekonomikos fakulteto diplomą pramonės vadybos srityje.
Čia jis įgijo ekonomikos žinių, kurios pravertė, kai Latvija 1991 metais atkūrė nepriklausomybę ir pasuko laisvosios rinkos link.
Nuo 1993 iki 2003 metų A.Bėrzinis buvo „Latvijas Universala banka“ (Unibanka) prezidentu, banko „Skandinaviska Enskilda Bank“, „Unibanka“ prezidento patarėju. Nuo 2006 metų lapkričio buvo Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentu.
Latvijai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą (ES), sėkmingai veikusį „Unibanka“ įsigijo Švedijos bankas SEB.
Šis žingsnis A.Bėrziniui suteikė galimybę baigti karjerą versle ir, kaip skelbė žiniasklaida, gauti didžiausią Latvijoje pensiją - 4 tūkst. latų (beveik 20 tūkst. litų), kai šalyje vidutinis atlyginimas tebuvo 177 latai (apie 800 litų).
Tačiau A.Bėrzinis tvirtina puikiai suvokiantis eilinių Latvijos gyventojų padėtį, dar labiau apsunkintą vyriausybės įvestų griežtų taupymo priemonių. Jis teigė būsiantis idealus prezidentas.
„Jeigu nesugebate pasirūpinti savimi, kaip galite tikėtis pasirūpinti šalimi?“ - politikas skelbė per savo rinkimų kampaniją, nesulaukusią didesnio susidomėjimo.
Oficialioje turto ir interesų deklaracijoje A.Bėrzinis nurodė turintis kelių milijonų eurų santaupų ir vertybinių popierių, taip pat nemažai nekilnojamojo turto.
2005 metais A.Bėrzinis nesėkmingai kandidatavo į sostinės Rygos savivaldybės deputatus pagal Latvijos žaliųjų ir valstiečių partijos (ŽVP) sąrašą.
Jis taip pat dirbo Latvijos komercijos rūmų ir nacionalinių energetikos įmonės „Latvenergo“ valdybose, o pernai spalį buvo išrinktas į Seimą.
Tapęs ŽVP deputatu, jis užmezgė ryšius su šio bloko lyderiu - politiku ir verslininku Aivaru Lembergu, kuris laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų, užsitraukusių V.Zatlero rūstybę.
Pasak žaliųjų deputatės Ivetos Grigulės, A.Bėrzinis yra „patikimas, rimtas vyras, kuris gyvenime daug pasiekė“.
„Jo kojos tvirtai ant žemės, ir jam neįmanoma plauti smegenų visokiomis ekonomikos teorijomis. Jis yra ekspertas ir nesileis klaidinamas. Tai bus nepaprastai svarbu ateinančius ketverius metus“, - pabrėžė įstatymų leidėja.
A.Bėrzinis turi seserį ir du brolius. Jis turi tris vaikus.
Prezidentas neseniai vėdė savo gyvenimo draugę, Rygos Stradinio ligoninės gydytoją Dacę Seisumą. Su ja politikas augina vieną vaiką.
Turi taip pat du vaikus, gimusius ankstesnėje santuokoje, - dukrą Evą ir sūnų Aigarą.
1998 metais per Norvegijos karaliaus vizitą į Latviją buvo padovanotas Norvegijos Šv.Olafo 4-ojo laipsnio ordinu, 2000 metais gavo Latvijos Trijų Žvaigždžių III laipsnio ordiną ir 1991 metų barikadų dalyvio atminimo ženklą.