„Jeigu pavyktų iškviesti M.Gorbačiovą, tai būtų didelis
efektas, jis apie tai tikrai ką nors papasakotų“, - interviu BNS
sakė M.Pustobajevas, parašęs knygą apie Lietuvos kovą už laisvę
Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir 1991 metais.
Knygos „Agresijos kronika“ autorius M.Pustobajevas sakė, kad
austrų paleistas į laisvę Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs
KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo „tik lankininkas“ įvykių
metu, o davusių įsakymą veikiausiai teisti jau nepavyks.
„Tokius dalykus turėtų vertinti teismas arba istorija, tačiau
teismo laikas jau iš esmės yra prarastas. Tai reikėjo daryti iš
karto“, - svarstė M.Pustobajevas, iš kariuomenės atleistas už
„garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą“.
„Garbingą vardą“ M.Pustobajevas prarado 1991 metų pradžioje,
kai išreiškė savo priešišką poziciją dėl karinės jėgos
naudojimo Vilniuje.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą
Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant
Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo
14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Lietuva televizijos bokštą tuomet šturmavusio būrio
„Alfa“ vadovą M.Golovatovą įtaria karo nusikaltimais. Pagal
Lietuvos išduotą arešto orderį, Rusijos pilietis praeitą savaitę
trumpam buvo sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje, bet nepraėjus
nė parai paleistas. Lietuva griežtai pasmerkė tokį Austrijos
žingsnį.
Lietuva šiemet kreipėsi į Rusiją su prašymu apklausti byloje M.Gorbačiovą, bet atsakymo negavo.
Pskove tarnavęs M. Pustobajevas Lietuvą pirmą kartą aplankė
1991 metų pavasarį. Po Vilniaus įvykių tuometinis majoras karinei
vadovybei grąžino per tarnybos metus gautus apdovanojimus ir
pareikalavo, kad maršalas Dmitrijus Jazovas atsistatydintų, kad į
Konstituciją būtų įrašytas straipsnis, draudžiantis naudoti
armiją prieš civilius gyventojus.
M. Pustobajevas teigia rašęs ne Lietuvos istoriją, o norėjęs
parodyti, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima
jėga.
Paklaustas, kodėl 1991 metais būdamas karininkas perėjo į
kitą barikadų pusę, M. Pustobajevas yra sakęs, kad duotas
įsakymas buvo nukreiptas prieš liaudį.
Paskutiniai įvykiai Sausio 13-osios
byloje yra proga dar kartą susitelkti ir priminti pasauliui Lietuvos
tautos skaudulius, antradienį sakė prezidentės Dalios
Grybauskaitės patarėjas.
„Šis įvykis yra proga dar kartą pasauliui priminti apie mūsų
tautos istorijos skaudulius, o mums, mūsų tautoje tai dar viena
priežastis susitelkti ir dar labiau stengtis įtvirtinti Lietuvos
nepriklausomybę realiais darbais“, - interviu Žinių radijui sakė
Nerijus Udrėnas.
Patarėjas pakartojo prezidentės pirmadienį išsakytą
poziciją, kad Austrijos skuba paleidžiant Sausio 13-osios bylos
įtariamąjį - politiškai nepateisinamas veiksmas, kuris
kompromituoja Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje.
Lietuva griežtai sukritikavo Austriją, kai ši nepraėjus nė
parai po sulaikymo paleido nusikaltimais žmoniškumui įtariamą
buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris vadovavo 1991
metų sausį televizijos bokštą šturmavusiam „Alfa“ būriui.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį per sovietų karinių pajėgų
veiksmus žuvo 14, sužeista per tūkstantį beginklių Lietuvos
žmonių.
Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius
Ažubalis sakė, kad šis klausimas Lietuvoje yra taip pat jautrus,
kaip karo nusikaltimais įtariamo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės
vado Radko Mladičiaus klausimas Balkanuose.