Tačiau vienas Dzūkijos kaimelis puoselėja gražias tradicijas ir užkerta kelią susvetimėjimui.
Tai – Jančiulių kaimas, esantis netoli Kapčiamiesčio, visai šalia Baltarusijos sienos. Per kaimelį driekiasi dar caro laikais grįstas akmeninis kelias tarsi nebyliai pasakoja apie čia vykusius svarbius istorinius įvykius. „Antrojo pasaulinio karo metais Jančiulių kaime buvo įrengta karo ligoninė. Kaimo pašonėje vyko mūšiai, rusų kariuomenė užgrobė kaimo gyventojų namus ir šie buvo priversti slapstytis miške, karts nuo karto atbėgdavo pažiūrėti, ar namai dar nesudeginti. Per kaimelį į Leipalingį buvo varomi žydai sušaudymui“ – svarbius istorinius faktus pasakoja Jonas Katauskas, vienas seniausių Jančiulių kaimo gyventojų.
Jau septynerius metus, kiekvieną liepos mėnesio trečiąjį šeštadienį vyksta Jančiulių kaimo suvažiavimas. Čia suvažiuoja visi šio kaimo atstovai – buvę ir esami gyventojai bei jų šeimų nariai.
Visi susirinkusieji gražią šventę kasmet pradeda Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, aplanko šalia esančius artimųjų kapus. Taip pat svečiai nepamiršta Jančiulių kaimo kryžiaus, iškelia kaimo vėliavą bei sugieda Jančiulių kaimo himną.
Po oficialios šventės dalies, linksmybės prasideda miško apsuptoje stovyklavietėje ir tęsiasi iki pat paryčių. Čia linksminasi kievienas – nuo pačio mažiausio iki garbaus amžiaus senolio. Šventės muzikantas neleidžia nuobodžiauti nė vienam. Vyksta įvairūs žaidimai, estafetės, šokių konkursai, po kurių apdovanojami patys šauniausi, stipriausi ir ištvermingiausi. O šiemet, ruošiantis vienai svarbiausių švenčių Lietuvoje – Europos vyrų krepšinio čempionatui, įvyko ir Jančiulių kaimo krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo visi, net ir patys mažiausieji.
Šventės metu susibėga buvę kaimynai, pusseserės ir pusbroliai, vaikaičiai, seneliai, dėdės ir tetos, prisimena svarbiausius kaimo įvykius, senus laikus bei istoriją, kuri mena dar caro laikus. Į kasmetinį Jančiulių kaimo suvažiavimą svečiai susirenka ne tik iš visos Lietuvos, tačiau taip pat ir iš Vokietijos bei Amerikos.
Lai ši graži tradicija, kurią saugo susibūrusi stipri kaimo bendruomenė, būna pavyzdys ne tik kitiems miesteliams, kaimeliams, tačiau ir šeimoms, giminėms.